Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) finansinės ataskaitos atskleidžia, kad valstybės turtas slysta jai iš rankų – pernai NŽT skaičiavo 760 mln. eurų nuostolį, tai kelis kartus daugiau nei ankstesniais metais.
Valstybė prasta žemės pardavėja: vien iš žemės pardavimo NŽT pernai patyrė 29,3 mln. eurų nuostolių. Palyginimui, 2016 m. nuostoliai iš žemės pardavimo siekė 60,5 mln. eurų, o 2015 m. – 36,45 mln. eurų, rodo finansinės ataskaitos.
Šiuo metu žemė pardavinėjama pusvelčiui – pernai iš žemės pardavimo NŽT į biudžetą surinko 34,06 mln. eurų, nurodė naujasis įstaigos vadovas Laimonas Čiakas. Vadinasi, nuostolis iš žemės pardavimo sudarė kone tiek pat.
Realūs nuostoliai gali būti ir dar didesni – žemę NŽT apskaito ir vertina pagal rinkos vidurkius, kuriuos pateikia „Registrų centras“.
Šiemet NŽT nusimatė taip pat ambicingus žemės pardavimus – už 30-40 mln. eurų.
Tačiau naujasis NŽT vadovas L.Čiakas neigia, kad įstaigai sekasi prastai – pasak jo, nuostoliai yra buhalteriniai, kadangi žemė ir perimama, ir perduodama, ji grąžinama buvusiems savininkams, keičiasi žemės įverčiai Registrų centre.
690 mln. eurų vertės žemės išdalinta pagal panaudą
Vien nuostoliai iš žemės pardavimo nepaaiškina, kodėl buhalterinis NŽT nuostolis gerokai didesnis. Didžiausia NŽT sąnaudų eilutė – pernai nuvertėjo ir nurašyta 1,1 milijardo eurų NŽT valdomo turto. Tą šiek tiek atpirko NŽT gautas papildomas turtas už 460 mln. eurų.
Kasmet dalis turto į NŽT grįžta dėl paveldėtojų nebuvimo, kitų institucijų perdavimo ir pan. – tai įskaičiuojama į NŽT pajamas. Tačiau stebina turto nuvertėjimo ir nurašymo tempai – tai siekia milijardus eurų per metus.
Pernai itin sekėsi norintiems pasinaudoti valstybine žeme: NŽT pagal panaudos sutartis perdavė žemės už 690 milijonų eurų – ji kitų asmenų bus valdoma 99 metus. Palyginimui, prieš metus „dalinimo“ mastas buvo gerokai švelnesnis – 188 mln. eurų, nurodoma NŽT ataskaitoje. 2015 m. tokio turto apskritai nebuvo, rodo NŽT balanso duomenys.
Valdo dešimtadalį Lietuvos
Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise kontroliuoja visą valstybinę žemę, arba daugiau nei dešimtadalį šalies teritorijos – valstybei priklauso 795,3 tūkst. ha žemės. Visa NŽT valdoma žemė vertinama 19 milijardų eurų. Tai daugiau nei du Lietuvos valstybės biudžetai.
Nepaisant milžiniškos turto vertės, už jį pajamų NŽT beveik negauna – tarnybos veikla finansuojama iš biudžeto, taip pat daug pajamų susirenkama iš rinkliavų ir mokesčių už paslaugas.
NŽT patikėjimo teise valdo 517,3 tūkst. ha neprivatizuojamos bei 278,0 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės, informavo tarnyba. Iš jų 106,4 tūkst. hektarų yra žemės ūkio naudmenos, kurių 60,3 tūkst. ha jau naudoja kiti asmenys.
Palyginimui, jei NŽT visa kontroliuojama teritorija prilygtų 23-ims „Agrokoncernams“ (bendrovė valdo 35 tūkst. ha žemės), žemės ūkio naudmenos – 3-ims „Agrokoncernams“.
Neprivatizuojamą valstybinę žemę sudaro visos saugomos teritorijos, keliai, valstybinės reikšmės vandens telkiniai, kuriems nėra suformuoti žemės sklypai. Laisvą valstybinę žemę sudaro žemės ūkio naudmenos, miškai, pelkės, krūmynai, pažeistos žemės bei vandens telkiniai nepriskirti neprivatizuojamai žemei.
Maža dalis žemės – 11,6 tūkst. ha – „rezervuota“ nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau būtent čia NŽT prioritetai ir tikslai artimiausiems metams.
Paaiškino, kur dingsta turto vertė
Pasak įstaigos vadovo L.Čiako, kuris darbą NŽT pradėjo pernai gruodį, pasikeitimai – „tik apskaitos dalykas“.
„Tikrai čia atvaizdavimo dalykai, nei praradom, nei nuskurdome, – sako L.Čiakas. – Mes nesame pelno siekianti organizacija ir nesame tikrai kažką tokio padarę – žemė yra, niekur ji neiškeliavo. Vien dėl žemės realizavimo mes pernai surinkome 36 mln. eurų, jei taip skaičiuoti, savo egzistenciją kaip ir atpirkome. Bet mes teikiame ir visas kitas paslaugas – sutikimų išdavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams, žemėtvarkos projektų rengimą.“
Žemės vertė, pasak NŽT, mažėja dėl žemės pardavimo, dėl perdavimo neatlygintinai, dėl perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dėl žemės tikrosios vertės pasikeitimo.
„Vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas, žemė tampa privati, žemė yra parduodama, sakykime, ir tas pasikeitimas, tie 700 mln. eurų – tai valstybinės žemės vertės pasikeitimas. Tai nėra, kad kažkas įvyko, tiesiog apskaitos dalykai. Tiesiog jei ji tampa privačia, ji yra išimama iš valstybinės žemės apskaitos – ji mažėja“, – tikina NŽT vadovas.
Jis taip pat aiškina, kad „Registrų centras“ kasmet perskaičiuoja žemės vertes, o tos vertės irgi ne vien auga.
„Kokias jie pateikia vertes, mes pagal tai, atitinkamai, apskaitome žemę. Nieko tokio neįvyko, jokio nuostolio, jokio praradimo – tai tiesiog esamos žemės apskaitiniai dalykai, kadangi valstybinė žemė, kaip ir minėjau, parduodama, nuosavybės teisės atkuriamos, jos plotas keičiasi apskaitoje“, – vardija L.Čiakas.
NŽT, kuomet jai patikimas valdyti sklypas, tą fiksuoja kaip pajamas, o kai NŽT sklypą perleidžia kitai institucijai ar asmeniui – tai jau sąnaudos.
„Iš valstybės biudžeto mes gauname finansavimą, bet gauname ne tik pinigų pavidalu. Jei mes perimame kažkokį sklypą – tai irgi yra gautas finansavimas. Tarkime, vienais metais gauname daugiau sklypų patikėjimo teise valdyti, kitais – mažiau. Ir perimamos žemės vertė kiekvienais metais gali būti skirtinga“, – aiškina NŽT Vidaus apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistė Jurgita Šegždienė.
Lygiai taip pat, anot jos, perduodamas ir NŽT turtas kitoms institucijoms.
„Kai perduodame, nes perduodame turtą ir kitoms valstybinėms įstaigoms, lygiai taip pat turtą nusirašome iš apskaitos. Kadangi NŽT nėra pelno siekianti įstaiga, mes neuždirbame nei pajamų, nei pelno. Žemės vertę registruojame pagal „Registrų centro“ masinio vertinimo duomenis“, – aiškina J.Šegždienė.
Planuoja parduoti žemės už 40 mln. eurų
Valstybei žemės reikia vis mažiau, todėl ir pernai, ir šiemet ji pardavinėjama. 2017 metais į valstybės biudžetą buvo surinkta 34,06 milijono eurų už asmenims parduotą valstybinę žemę.
„Šiemet mūsų planai tokie ir yra, maždaug panašiai – surinkti žemės pardavimu kažkur apie 30-40 mln. eurų. Sunku pasakyti hektarais – vieno hektaro kaina gali būti vienokia, kito kitokia. Žinokit, hektarais nepasakysiu – reikėtų pasitikslinti“, – sako L.Čiakas.
Anot jo, valstybinė žemė parduodama arba aukciono būdu, arba rinkos kaina, jei sklypai įsiterpę.
„Jeigu valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, na, tai tiesiog jau rinka nustato kainą. O jei yra kokie įsiterpę sklypai ir valstybinėje žemėje įsiterpę sklypai – gali įsigyti besiribojantys asmenys. Visa Lietuva turi rinkos verčių žemėlapius, yra rinkos kainos, ir paskaičiuojama būtent tos teritorijos pagal verčių žemėlapius, kokia yra reali rinkos kaina“, – sako L.Čiakas.
Finansiniai rezultatai peržiūrimi
Pasak L.Čiako, NŽT šiuo metu peržiūri savo veiklos efektyvumą, tačiau vadovas didelių ambicijų nevardija – pasak jo, svarbiausia per kitus dvejus metus baigti žemės grąžinimo procesus.
„Yra svarbu suvokti, kad NŽT nėra pelno siekianti organizacija, gautos įplaukos už žemę yra pervedamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Per 2017 metus iš viso į valstybės ir savivaldybių biudžetus buvo pervesta 39,5 mln. Eur, iš jų į Valstybinės mokesčių inspekcijos – 34,1 mln. Eur, į savivaldybių – 5,4 mln. Eur. Taip pat per 2017 m. už NŽT teikiamas paslaugas tiesiogiai buvo surinkta 830,8 tūkst. Eur valstybinių rinkliavų“, – skaičiuoja tarnyba.
Pati NŽT „gyvena“ iš biudžeto asignavimų.
„2017 m. NŽT buvo skirta 23,1 mln. Eur biudžeto asignavimų, panaudota 22,9 mln. Eur. Ši įstaiga nekelia sau tikslo dirbti pelningai, daug svarbiau yra užkardyti galimus valstybinės žemės neteisėto naudojimo atvejus, efektyviai teikti viešąsias paslaugas“, – teigiama atsakyme.
NŽT turi 56 teritorinius padalinius ir teikia 64 viešąsias administracines paslaugas, tarnyboje dirba 926 darbuotojai, kurių vidutinis atlygis – 980 eurų.
„Yra idėjų, minčių, pagalvojimų, kad galbūt tikrai kažkoks optimizavimas galėtų būti, kiek jų (padalinių – 15min) mums iš tikrųjų reikia. Bet tikrai nedarom skubotų žingsnių, dabar vertiname situaciją, žiūrime. Nes mes turime atlikti du didžiausius uždavinius per dvejus metus. Tai nuosavybės teisių atkūrimas kaimiškose vietovėse per šiuos metus, ir nuosavybės teisių atkūrimą baigti miestuose per 2019 m.“, – sako L.Čiakas.
Kitas tikslas, anot jo, gerinti NŽT įvaizdį visuomenėje, sklandžiau vykdyti patikrinimus, ir kitus procesus. Apie rimtesnes permainas, anot jo, bus galima galvoti baigus žemės grąžinimo procesus.
NŽT siūlo didinti nuomos kainas
15min interviu su NŽT vadovu L.Čiaku truko valandą, jo metu daug kalbėtasi ir apie organizacijos ydas. Vadovas patikina, kad Vyriausybė turėtų pasvarstyti valstybinės žemės nuomos kainos kėlimą – dabar jos pirkti paprasčiausiai nesvarstoma, kadangi nuoma labai pigi.
– Spaudoje būta istorijų, kai valstybinėje žemėje stovintis luitas po to legaliai pavirsta pastatu. Ar matote ydingų praktikų NŽT?
– Aš sakyčiau, kad mes šiandien stovime teisingame kelyje. Žiūrint į ankstesnį etapą, tai buvo taip, kad kažkada tikrai aplaidžiai buvo žiūrima – buvo susiformavusi tokia praktika, kad kažkas įsigyja kažkokį statinuką…
Geroji praktika yra ta, kad jei esate funkcionuojančio pastato savininkas, o pastatas stovi valstybinėje žemėje, valstybė jums ir išnuomoja žemę tiek, kiek jums reikia tam pastato eksploatavimui. Tokia turėtų būti teisinga logika.
Bet praeityje susiformavo tokia ydinga praktika, kad buvo bandoma bet ką – lauko tualetą, pašiūrę ar vos ne kokį šiltnamį – įsigyti ant valstybinės žemės, tada kreiptis į NŽT prašant žemę išnuomoti, nes štai, aš pastato savininkas. Kitą kartą ir luitas ar plyta, kaip sakote, po to pavirsta daugiabučių kvartalu, nes gaunami statybos leidimai, susiderinami. Tai buvo beveik konstanta – svarbiausia turėti kokio turto valstybinėje žemėje ir viskas susitvarkys.
Pamačius, kad vyrauja tokia praktika, buvo labai griežtai pradėta žiūrėti. NŽT labai daug nuomos sutarčių nutraukinėja. Nes dalis savininkų, kuriems sklypai išnuomoti kažkuriam laikui, tarkim 10-15 metų, nei pastato eksploatuoja, nei tvarko, nei sklypo prižiūri.
Dėl to kilo labai taug teisminių procesų ir dabar turim įvairiausių bylų.
Tad ta ydinga praktika buvo iš pačios NŽT – nuo aplaidaus požiūrio, iki precizinio pasižiūrėjimo.
– O tai kaip bus toliau?
– Šiai dienai tikslas yra surasti tą labai teisingą balansą. Kur, sakykime, tikrai visiškas prieštaravimas teisės aktams ir yra tik pamatai – išnuomoti negali. O kur matome dviprasmišką situaciją – mėginti rasti kažkokį sprendimą, bandyti abiems pusėms priimtinomis sąlygomis rasti taikos sutartį, kurią teisme pasitvirtintume.
– Kaip tikrinate, ar nuoma fiktyvi, ar reali?
– Atliekama patikra. Yra žemės naudojimo valstybėje kontrolė, yra taisyklės, yra nustatyta, kas tikrinama – yra visa eilė kriterijų. Vykstama į vietą, apžiūrima, fiksuojama, įvertinama, ar pastatas yra eksploatuojamas, ar naudojamas, ar veiksmas vyksta. Jei gyvenimas vyksta, tai jokių tokių sutarčių nutraukimų šiaip nebūna. Bet jei atvažiuojame ir matome – luitas, tai klausimas, kaip kažkada ta žemė galėjo būti išnuomota. Ji negalėjo būti išnuomota.
– Verslininkai, būna, skundžiasi ir priešingai – kad NŽT nutraukia sutartis, nors biure sėdi darbuotojai.
– Galbūt yra tokių situacijų, kur per daug vienpusiškai pasižiūrėta būdavo. Bet, kita vertus, jei 10-15 metų niekas nevyksta, ir gavus įspėjimą staiga puolama imituoti veiklą, statybas ar dar kažką – atvažiuojama ir pamatoma, kad imitavimu bandoma nuomos sutartį išgelbėti.
Visą eilę dalykų reikia įvertinti, tūkstančiai įvairiausių situacijų, mums svarbus tas teisingas balansas – kad nebūtų užkirstas kelias verslo plėtrai, bet tuo pačiu būtų laikomasi ir įstatymų.
Tikimės, kad aiškumo įneš ir siūlymas, kad NT plėtotojas moka 20 proc. į valstybės biudžetą ir tada turi teisę plėtoti projektą, statyti pastatą.
– Kodėl verslui neparduodami sklypai statyboms?
– Daugeliu atveju jei verslas kreiptųsi – tikrai būtų priimtas sprendimas ir būtų galvojama dėl sklypo pardavimo. Jei nusiperka sklypą – jis tampa nuosavybe, visai kitas reglamentavimas.
Bet sklypo įsigyti nenorima, nes tai kainuoja. Papildomi kaštai ir visa kita. Daug paprasčiau pastatyti kažką ant sklypo, kuris išsinuomotas ir mokama nedidelė nuoma.
Gal tą nuomos kainą reikėtų svarstyti, kokia turėtų būti, gal tą kainodarą reikia keisti? Nes visada yra pigiau išsinuomoti, pasistatyti ir išeiti. Jei pirktum – na, tai statybos tada pabrangsta.
Kada norima statyti ant nuomojamos žemės, valstybė irgi turi tam tikrų reikalavimų. Paprastai žemė nuomojama esamo pastato eksploatavimui. Jei pastatas neeksploatuojamas, jo nėra, išnyksta pati prigimtinė teisė, kokiu tikslu valstybinė žemė buvo nuomojama. Tai prašom – pirkite, bus jūsų žemė, ir statykite.
–Tai ar peržiūrėsite nuomos kainodarą?
– Tai nėra vien NŽT klausimas. Bet kaip ir kalbu, jei nuomojame, tai ar tikrai geriausią grąžą valstybė gauna iš tos kainos, kuri yra šiuo metu.
Galbūt nuomos kaina tikrai turėtų būti daug aukštesnė, kad verslas tada galėtų spręsti. Kad būtų dvi tolygios alternatyvos – ar vis tik nuomotis kažkokiam laikotarpiui, ar visgi geriau nusipirkti.
Nes dabar, nepasakysiu tiksliai kokia yra nuomos kaina, bet ji kai kuriais atvejais nepadengia nei administravimo išlaidų, nei ką. Ji tikrai nedidelė, ir tuomet verslui tuomet didesnis noras yra nuomotis, nei tą sklypą įsigyti.
– Kas nustato nuomos kainą?
– Tiksliai nepasakysiu. Galbūt Vyriausybės nutarimais ji nustatoma ar net ne vienos institucijos. Mes esame įgyvendinančioji institucija, ne politiką formuojanti.
– Austėjos Landsbergienės mokyklos, „Žalgirio“ stadiono statybų ar kitose skambiose istorijose NŽT būdavo naudojamas tarsi politinis įrankis sprendimams priimti. Kiek jūs esate nepriklausomas nuo politikų?
– Mes esame institucija prie Žemės ūkio ministerijos ir, sakykime, vėlgi, mes dirbame pagal įstatymus. Iš tikrųjų bent jau mano tikslas yra – būti maksimaliai nepriklausomu ir nesiorientuoti, kas ko paprašys, kas ko paklaus.
O nagrinėjame mes visus gautus skundus, visus kreipimusis, turim savo tvarkas. Sakote, įrankis. Mes turime ir planinius patikrinimus, bet taisyklėse esame nusimatę ir reaguoti į tai, kas vyksta viešoje erdvėje – kas rodoma, kalbama. Turime rezervą pasilikę ir rezonansinių atvejų patikrinimui.
Jei svarbu ir aktualu, mes tikrai kontrolę, patikrinimus ir atliekame.
Iš viso per praėjusius metus 14 tūkst. patikrinimų atlikome vietoje. Žvelgiant statistiką, pagal skundus 80 proc. atvejų pasiteisina, ir tik 20 proc. būna tušti išvažiavimai. Pagal planinius patikrinimus pataikome 20 proc. atvejų, o 80 proc. – nepasiteisina. Čia sritis, kur galime geriau planuotis.
Aš manau, kad mes nei priklausomi, nei ką – mes turime savo darbų planus, dirbame, darome. Kai surašomas aktas, važiuoja ne vienas žmogus. Neišeitų taip paimti ir nuslėpti kažkokius faktus. Viskas dokumentuojama, su prietaisais matuojama, prietaisų atmintyje taip pat išlieka.
Kokia sistema bebūtų, jei turime nesąžiningą žmogų, tai turbūt tas nesąžiningas žmogus gali visaip pasielgti. Bet tai jis bus nesąžiningas, jo bus darbas, bet pati sistema tikrai nėra orientuota į tai, kad kažką nuslėptume ar neparodytume.
– Ačiū už pokalbį.