Lietuvos banko ataskaitoje tirtas visų pensijų kaupimo bendrovių (PKB) valdytas turtas 2017–2021 m. birželio mėnesį bei tiesioginių investicijų į obligacijas struktūra.
Penkių Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių turtas 2021 m. birželio pabaigoje sudarė daugiau nei 5,4 mlrd. eurų, jose kaupė apie 1,4 mln. gyventojų.
Beveik visas šis turtas sukauptas II pensijų pakopoje – ši dalis sudaro 96,4 proc. viso turto. III pensijų pakopoje sukaupta 3,6 proc. viso turto.
Fondai atsisakė didelės dalies obligacijų
Ataskaitoje atskleidžiama, kad po 2019 m. įgyvendintos pensijų reformos, kai buvo pristatyti vadinamieji gyvenimo ciklo fondai, juos valdančios bendrovės pardavė didelę dalį obligacijų ir pirko rizikingesnius aktyvus. Gyvenimo ciklo fondai remiasi modeliu, kad konkretaus amžiaus asmenys efektyviausiai kaupti turėtų tam tikros struktūros fonduose.
Jaunesniems kaupiantiems asmenims, kuriems šiuo metu ir aktualiausias kaupimas II pensijų pakopoje, geriausia strategija yra ilgą laiką investuoti į rizikingesnes, tačiau sparčiau vertę auginančias priemones, pavyzdžiui, į akcijas. Vėlesniuose gyvenimo perioduose sukauptą turtą reikėtų iškeisti į santykinai nedidelę, tačiau mažos rizikos grąžą duodančias valstybių ir įmonių obligacijas, pinigų rinkos priemones, indėlius ir panašiai.
Tai atsispindi ir praktikoje – Lietuvoje jaunesnių tikslinių gyventojų amžiaus grupių pensijų fondai į rizikingas investicijas nukreipia nuo 90 iki 98 proc. valdomo turto.
Štai, pavyzdžiui, 2017 m. vasarį valstybinės obligacijos siekė beveik 40 proc. viso pensijų fondo turto, o šiandien šis santykis yra apie 12 proc.
Didžiausi pokyčiai fiksuoti „Aviva Lietuva“ ir „Luminor“ valdomuose pensijų fonduose – pirmoji įmonė prieš ketverius metus virš 70 proc. būsimųjų pensininkų turto buvo investavusi į Vyriausybės vertybinius popierius. Šiuo metu valstybės obligacijų dalis „Aviva Lietuva“ fonduose siekia 17,5 proc., sparčiausiai ji mažėjo nuo 2019 m.
Tuo tarpu įmonių išleistų skolos vertybinių popierių (SVP) vertės dalis, lig šiol pensijų fonduose neviršijusi 10 proc., nuo 2019 m. beveik nepakito.
Įmonių obligacijos laikomos rizikingesnėmis nei vyriausybės vertybiniai popieriai, nes įmonės gali bankrutuoti. Vis dėlto, palyginti su akcijomis, obligacijų savininkai pirmiau atgautų paskolintus pinigus.
Valstybių obligacijos dažniausiai laikomos beveik nerizikingomis, kadangi valstybės, esant poreikiui, gali surinkti daugiau lėšų.
Investavimo strategijos tarp įmonių skiriasi
Tiesiogiai į valstybės vertybinius popierius 2021 m. birželio mėnesio pabaigoje buvo investuota 480,1 mln. eurų. Tai – beveik 9 Lietuvos pensijų fondų valdomo turto.
Daugiausia, net 75 proc., sudaro „Swedbank IV“ (220,6 mln. eurų) ir „Aviva Lietuva“ (134,6 mln. eurų) valdomų pensijų fondų investicijos.
Tarp pensijų fondų populiariausi Lietuvos (36 proc.), Kroatijos (15 proc.) ir Vengrijos (11,5 proc.) vyriausybių vertybiniai popieriai.
Daugiau negu 88 proc. šio turto investuota į ES šalis. Tarp ne ES šalių labiausiai išsiskiria Filipinai, į kurių vyriausybės vertybinius popierius investuota 11,8 mln. eurų.
„Luminor“ galima vadinti „patriotiškiausia“ pensijų kaupimo bendrove – jos fonduose net 88 proc. vyriausybės vertybinių popierių buvo lietuviški. Tuo tarpu labiausiai diversifikuotą strategiją naudoja „Swedbank“ ir „INVL“ pensijų kaupimo bendrovės – investuojama bent į keliolikos šalių obligacijas.
Natūralu, kad daugiausia tiesiogiai į VVP investuoja tie fondai, kurie nukreipti į vyriausių gyventojų amžiaus grupes arba tie, kurie skirti turto išsaugojimui. Didžiausią dalį obligacijoms skiria „Aviva B 1954–1960“ tikslinės grupės pensijų fondas (58,2 proc.), taip pat „Swedbank“ turto išsaugojimo pensijų fondas (53,6 proc.) ir „INVL pensija 1954–1960“ (51,7 proc.).
Žinoma, į obligacijas galima investuoti ir netiesiogiai. Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės taip pat investuoja į kolektyvinio investavimo subjektus (KIS) – tai gali būti investiciniai fondai ar bendrovės.
Būsimas lietuvių pensijas augina ir „Ignitis“, „Maxima“ bei „Akropoliai“
Tiesiogiai į įmonių skolos vertybinius popierius 2021 m. birželio pabaigoje buvo investuota 242,8 mln. eurų, t. y. 4,3 proc. viso pensijų fondų valdomo turto.
Tarp Lietuvoje veikiančių pensijos kaupimo bendrovių populiariausi Lietuvos (39 proc.), Estijos (19,6 proc.) ir Latvijos (9 proc.) skolos vertybiniai popieriai.
Tarp šių investicijų daugiausia nukreipta į komunalinių paslaugų įmones (pavyzdžiui, lietuviškos įmonės kaip AB „Ignitis grupė“), bankus (pavyzdžiui, estiškas „Luminor“ bankas), taip pat į nekilnojamąjį turtą (pavyzdžiui, „Akropolis Group", UAB) ir prekybos įmones (pavyzdžiui, „Maxima grupė").
