OECD 2011–2017 metais klausinėjo įvairių šalių 16–65 metų gyventojų, ar sutinkate su šiuo teiginiu: „Žmonės kaip aš neturi jokio poveikio valdžios veiksmams“.
Lietuvoje nesutinkančių gyventojų daugiau nei bet kurioje kitoje valstybėje – virš 70 proc. Panašiai aukštą savivertę pademonstravo ir Graikija, kur taip pat daugiau nei 70 proc. gyventojų vylėsi galintys paveikti valdžios sprendimus. Trečioje vietoje esančioje Čilėje taip pat manė jau mažiau nei 60 proc. gyventojų. Toliau rikiavosi Rusija, Danija, Norvegija, Suomija.
Itin žemą savivertę tyrime pademonstravo prancūzai – šalyje mažiau nei 10 proc. gyventojų tiki, kad jų balsų klausomasi. Antra nuo galo – Slovėnija, kiek aukščiau Italija, Čekija, Turkija.
Savo tyrime OECD aiškina, kad žmonės skirtingai suvokia savo pačių galimybes paveikti Vyriausybės sprendimus. Žmogaus suvokimą veikia jo asmeninės savybės, bei socialinė ir ekonominė padėtis.
OECD pažymi, kad didesnes pajamas gaunantys ir aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės jaučiasi turintys didesnę įtaką ir labiau galintys paveikti valdžios sprendimus. Tuo tarpu, vyresni asmenys jaučiasi turintys mažesnę įtaką.
Labiausiai savo galimybes diriguoti valdžiai vertina studentai, jie gerokai lenkia dirbančiuosiuos, o tuo tarpu bedarbiai ir neaktyvūs gyventojai itin žemai vertina savo galimybes 5 balų skalėje, rašoma OECD tyrime.
Politinį aktyvumą lemia ir tėvų auklėjimas – aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai paprastai aukščiau vertina savo galimybes.
Tai ne pirmas OECD tyrimas, kur Lietuva atsiduria arba sąrašo viršuje, arba apačioje. Anksčiau Lietuva laimėjo „tingumo varžybas“ – šalyje mažiausiai ilgas darbo valandas dirbančių darbuotojų. Taip pat įvertinta, kad Lietuvoje beveik niekam netenka dirbti naktimis.
Lietuva gegužės 3 dieną pakviesta tapti išsivysčiusių pasaulio valstybių klubo – OECD – nare. 15min jau rašė, kad narystė Lietuvai uždės naują kokybės ir patikimumo ženklą
