Lietuva savo kvitų loteriją paskelbė kone kartu su Graikija – tokia loterija šioje šalyje startavo prieš mėnesį. Kas mėnesį organizuojamoje loterijoje 1000 graikų gali laimėti 1000 eurų atleidimą nuo mokesčių.
Graikija loteriją paskelbė siekdama kovoti su PVM grobstymu. Nuo lapkričio šalyje kiekvienas kvitas pažymimas specialiu numeriu, kuris automatiškai įvedamas į vyriausybės organizuojamą loterijos sistemą.
„Ši schema turėtų paskatinti vartotojus reikalauti PVM kvitų, kurie spausdinami iš saugių e.registrų. Tai taip pat turėtų paskatinti vengti derybų parduotuvėse, kad atsiskaitant grynaisiais būtų pritaikomos nuolaidos. Graikijos loteriją parėmė gelbėjimo paketą suteikusios institucijos: Europos Centrinis Bankas, ES ir Tarptautinis valiutos fondas.
Slovakija pasakoja sėkmės istoriją
Slovakijoje kvitų loterija vyko 2013-aisiais – slovakai, išleidę daugiau nei 1 eurą, galėjo registruoti kvitus ir loterijoje laimėti 10 tūkst. eurų, automobilį arba galimybę dalyvauti šalies televizijos žaidime „Teisinga kaina“.
Šalies vyriausybė pranešė, kad loterijoje dalyvavo 450 tūkstančių žmonių (šalyje gyvena 5,4 milijono gyventojų), jie iš viso suvedė 60 milijonų kvitų. Loterija turėjo reikšmingą poveikį didinant PVM surinkimą, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Slovakijos mokesčių administratorių užplūdo skundai apie pardavėjus, kurie neišduoda kvitų – nevykstant loterijai per šešis mėnesius gauta 300 tokių skundų, o loterijos metu tokiu skundų skaičius pašoko iki 7000.
Slovakija paskaičiavo, kad iš mokesčių per 2013 m. surinko kone 500 milijonų eurų daugiau nei prieš metus, tačiau neįmanoma išskirti, kokią dalį iš šio skaičiaus lėmė loterija.
„Tai buvo didžiulė sėkmė“, – anksčiau žiniasklaidai teigė Slovakijos finansų ministras Peteris Kazimiras.
PVM atotrūkis, arba šešėlyje liekanti PVM dalis, yra didžiulė Rytų Europos šalių problema. Slovakijos nevyriausybinių organizacijų atstovai patikino, kad gyventojai į loteriją įsitraukė norėdami ne laimėti, tačiau kovoti su šešėliu, kadangi buvo pavargę nuo sukčiavimo.
Tačiau pagrindinio 10 tūkst. eurų prizo laimėtojas visiems kvitams suvesti kiekvieną sekmadienį praleisdavo po tris valandas, rašo WSJ. Jo dukra aiškino, kad tėtis yra didelis loterijų mėgėjas, o šioje buvo itin aktyvus, nes dalyvauti joje nieko nekainavo.
Slovakijoje loterija kainavo apie 276 tūkst. JAV dolerių (apie 250 tūkst. eurų), Lietuvoje planuojama, kad loterija kainuos apie 300 tūkst. eurų. Slovakijos finansų ministras patikino, kad gauti skundai atskleidė ne tik smulkaus masto sukčiavimą – netgi didieji parduotuvių tinklai buvo pagauti išduodantys suklastotus čekius. Lietuvoje loterijoje dalyvaus tik smulkių prekybininkų išduoti čekiai.
Portugalai dalijo automobilius
Portugalijoje loterija „Laiminga sąskaita“ šalies gyventojams suteikė galimybę kiekvieną savaitę laimėti sedaną „Audi A4“. Šalies gyventojai, norėdami dalyvauti loterijoje, turėjo registruoti bent 10 eurų vertės kvitus, rašo „Reuters“.
Daugiau nei 40 portugalų sėdo prie naujų „Audi“ automobilių, o PVM surinkimas išaugo 563 milijonais eurų, arba 4 procentais, kai vartojimo išlaidos augo 2 proc., rašo WSJ.
Kaip ir Graikija, Portugalija kovoja su mokesčių vengimu. Skaičiuojama, kad šešėlinė ekonomika šioje šalyje siekia apie 19 proc. bendrojo vidaus produkto. Portugalija, kaip ir Graikija, turėjo kreiptis į TVF ir ES dėl finansinės pagalbos išmokant skolas 2011 metais.
Šalies Vyriausybė skaičiuoja, kad 2013 m. paskelbta loterija lėmė, jog išrašomų kvitų skaičius išaugo 26 proc. ir pasiekė 46 milijonus. Vyriausybė paaiškino, jog žmonės buvo skatinami vokiškais automobiliais dėl to, kad gamintoja pasiūlė geriausią kainą tarp kitų konkurso dalyvių.
Lenkijoje laimėti kompiuteriai ir „Opel“
Lenkijoje kvitų loterija buvo pradėta 2015 m. spalį – buvo siūloma registruoti didesnės nei 10 zlotų (2,4 eurų) vertės kvitus ir laimėti naujus automobilius „Opel Insignia“, kompiuterius ar planšetinius kompiuterius „iPad“. Ši loterija truko metus. Vien per pirmą mėnesį lenkai registravo 17 milijonų kvitų, iš kurių 375 tūkstančiai buvo išduoti kirpyklų ir kosmetikos salonų.
Maltoje nuolat organizuojama kvitų loterija tarptautinėje žiniasklaidoje buvo nuskambėjusi dėl to, kad vienas gyventojas per du mėnesius šioje loterijoje laimėjo net keturis kartus, taip pat jis buvo laimėjęs dar ir 2013 metais – iš viso iš valstybinės loterijos jis susižėrė daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Malta siūlo laimėti šimteriopai didesnę sumą, nei yra registruoto čekio vertė, loterija vyksta iki šiol.
Gruzijoje loterijos dalyviu tapo kiekvienas
Gruzijoje kvitų loterija startavo dar 2012 metais, tačiau kiek kitokiu principu nei dabar Lietuvoje. Kiekvienas Gruzijos pilietis, gavęs kvitą už įsigytas prekes ar paslaugas, automatiškai tapo loterijos žaidėju. Taigi jam net nereikėjo nieko pildyti interneto svetainėje, kaip yra būtina Lietuvoje.
Metinis prizų fondas siekė 9 mln. Gruzijos larių (dabartiniu kursu 2,7 mln. eurų), o pasitikrinti, ar kasos čekis yra laimingas, buvo galima trimis būdais: SMS žinute, internetu ar stacionariuose aparatuose. Tereikėjo nurodyti kasos čekio numerį, ir sistema automatiškai informuodavo apie laimėjimą.
Tuomet žiniasklaida skelbė, kad nieko panašaus iki tol nematę gruzinai susidomėjo valdžios eksperimentu. Šalies valdžia gyrėsi, kad jau pirmomis projekto dienomis gyventojai kasdien patikrindavo per milijoną kasos čekių, o per pirmus penkis projekto mėnesius sistema išrinko 170 tūkstančių laimėtojų.
Didžiausi prizų laimėtojai buvo skelbiami Gruzijos mokesčių inspekcijos svetainėje. Po kiek laiko Gruzijos mokesčių inspekcija paskelbė, kad po loterijos starto biudžeto pajamos iš mokesčių išaugo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tiesa, po kelerių metų loterija buvo nutraukta.
