Istoriškai kiekvieną nuosmukį sekė smarkus makroekonominės aplinkos pakilimas, o kartu ir pasitikėjimo augimas. Mūsų atliktas tyrimas bei patirtis rodo, jog sandorių daugikliai pastebimai leidžiasi žemyn, kas gali paskatinti fondus aktyviau pirkti.
Reikšmingas apklaustųjų, besitikinčių, jog ekonominė padėtis blogės, padidėjimas (iki 86 proc. nuo 41 proc.) yra didesnis net lyginant su pandemijos pradžia, taip pat niekas iš respondentų nesitiki ekonominio klimato pagerėjimo. Ekonominis sentimentas bei mūsų indeksas dažniausiai koreliuoja, šį kartą tai nėra išimtis ir indekso nusileidimas iki 58 yra vienas iš didžiausių jo kritimų.
Artimiausiu metu gali kilti keblumų pritraukiant finansavimą sandoriams: respondentai mano, kad per ateinančius mėnesius galimybės pritraukti finansavimą mažės. Lyginant su ankstesniu tyrimu, atliktu 2022-ųjų pradžioje, kada 30 proc. respondentų manė, jog skolintų lėšų prieinamumas mažės, rinkoje galima stebėti labiau pesimistiškas nuotaikas, kadangi dabar tokios nuomonės laikosi daugiau kaip du trečdaliai (71 proc.) respondentų. Paskutinį kartą tokios pesimistiškos sandorių finansavimo nuotaikos buvo fiksuotos 2011 m. rudenį, kada ir pasitikėjimo indeksas buvo žemame lygmenyje. Nors tikimasi, jog pritraukti bankinį finansavimą bus sunkiau, jį šiek tiek atsverti ir poreikį bent dalinai patenkinti gali po pasaulinės finansinės krizės atsiradusi ir vis dar besiformuojanti nebankinė kreditavimo rinka.
Akivaizdu, jog privataus kapitalo rinkoje išlieka gana stipri paklausa: beveik pusė (49 proc.) investuotojų tikisi ir toliau susitelkti į naujas investicijas. Nors šis skaičius yra žemesnis nei 61 proc. fiksuotas 2022 pradžioje, tolimesnis noras įsigyti gali būti siejamas su įmonių įkainojimų sumažėjimu bei galimybe investuoti už patrauklesnę kainą. Apie 14 proc. apklaustųjų mano, jog pardavėjai per paskutinius 6 mėnesius sumažino savo kainas, taip manančių skaičius ūgtelėjo nuo 7 proc. 2022 m. pradžioje, o net 65 proc. respondentų galvoja, kad pardavėjų siūlomos kainos ir toliau kris.
Nepaisant prastesnės situacijos, 69 proc. rinkos dalyvių ir toliau galvoja, kad sandorių dydžiai išliks panašiame lygmenyje. Beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų tikisi sandorių dydžių sumažėjimo, net 20 procentinių punktų daugiau nei 2022-ųjų pradžioje. Šis nuosaikumas gali būti paremtas sunkesniu finansavimo prisitraukimu bei mažesniu bankų polinkiu finansuoti sandorius.
Lūkesčiai dėl rinkos aktyvumo labai nevienodi: 59 proc. respondentų mano, kad rinkos aktyvumas sumažės (gerokai daugiau nei praėjusio tyrimo metu, kada taip mąstančių buvo vos 9 proc.). 35 proc. tikisi, kad aktyvumas ženkliai nesikeis ir išliks pastovus. Manančių, jog aktyvumas augs, pastebimai sumažėjo – nuo 30 proc. 2022-ųjų pradžioje iki vos 6 proc. dabar.
Padidėjo respondentų, manančių, kad Vidurio Europos finansinių investicijų efektyvumas išliks toks pat (nuo 54 proc. iki 65 proc.), tačiau pesimizmas verčia būti santūriais: daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) respondentų mano, kad investicijų efektyvumas sumažės, ir tik 8 proc. tikisi, jog jis pagerės. Įdomu tai, kad manančių, jog investicijų efektyvumas sumažės, yra mažiau nei pandemijos pradžioje (30 proc.).
Nuomonė dėl investuotojų aktyvumo per pastaruosius šešis mėnesius pasikeitė mažiausiai: šiek tiek (nuo 15 proc. iki 10 proc.) sumažėjo tų, kurie tikisi daugiau parduoti, taip pat pastebėtas nedidelis (nuo 37 proc. iki 31 proc.) besitikinčių pirkti ir parduoti sumažėjimas. Labiausiai kito (nuo 48 proc. iki 59 proc.) investuotojų, kurie tikisi daugiau įsigyti, skaičius. Rezultatai atspindi lūkesčius dėl įmonių verčių pokyčių rinkoje, viliantis, kad likusią šių metų dalį bus pirkėjų rinka.
Noras daugiau parduoti yra ne toks stiprus, koks buvo COVID-19 pradžioje (6 proc.), bei gerokai mažesnis nei po globalinės finansų krizės, kada 2011-ųjų balandį jis vyravo tik tarp 2 proc. respondentų. Tokie skaičiai teikia vilčių, jog privataus kapitalo atstovų kompetencija bei gebėjimas auginti įmones pagerėjo ir kad jie išmoko atrasti tinkamus verslų pardavimo kelius. Kompetenciją įrodo ir šiuo metu plačiai naudojami įvairūs augimo svertai, pavyzdžiui skaitmeninė verslų plėtra bei tvarumo gairių įgyvendinimas, kurie gali padidinti įmonės vertę tiek vietinių, tiek tarptautinių pirkėjų akyse.
Tvarumo gairių išpildymas, kuris anksčiau buvo pageidautinas, dabar tapo privaloma investavimo dalimi. Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų yra įgyvendinę investavimo taisykles, kurios apima ir ESG kriterijus, tai yra ženklus augimas lyginant su 30 proc. fiksuotų 2022-ųjų pradžios apklausoje. Tikimės, jog ši dalis ateinančiu metu tik augs, kadangi jau dabar galima pastebėti kaip įvairios tvarumo gairės iš patariamojo pobūdžio tampa įstatyminės bazės dalimi, pritraukiančia didelį vyriausybių bei vadovų dėmesį tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Tvarumo gairių išpildymas, kuris anksčiau buvo pageidautinas, dabar tapo privaloma investavimo dalimi.
Nors džiugu matyti, kad vis daugiau sandorių vykdytojų atsižvelgia į tvarumo kriterijus, tik 14 proc. apklaustųjų yra oficialiai įgyvendinę taršos anglies dioksidu mažinimo tikslus. Kadangi nuostata „neutralus CO2 poveikio aspektu“ užleidžia vietą nuostatai „nulinė CO2 tarša“, o mokslu grindžiami tikslai dabar yra ESG aukso standartas, tikimės, kad atsiras daugiau įmonių, kurios siekia šių tikslų, nes jie turi prasmę ne tik verslui, bet dabar yra ir reglamentuojami. Šie tikslai tampa svarbūs ne tik patiems sandorių vykdytojams, bet ir jų formuojamų portfelių įmonėms.
Kaip karas Ukrainoje paveikė rinką
Nors geografiškai karas Ukrainoje yra visai netoli mūsų regiono ir negali nepaveikti nuotaikų tarptautinėse rinkose, pagrindinės problemos, kurias įvardina Vidurio Europos ir pasaulio privataus kapitalo rinkų atstovai, yra infliacija bei finansavimo kaina. Beveik pusė respondentų (45 proc.) atsakė, kad karas neturėjo reikšmingos įtakos jų portfeliams, o 47 proc. teigė, kad jis neigiamai paveikė mažiau nei ketvirtadalį portfelio.
Nieko nuostabaus, kad atsižvelgiant į dabartinę padėtį, privataus kapitalo investicijų fondai su įmonėmis dirbs ilgiau: 73 proc. respondentų mano, kad į portfelį įtrauktų įmonių išlaikymo laikotarpiai bus ilgesni. Padėtis planuojamų ir vykdomų sandorių srityje tvirta: daugiau kaip du trečdaliai (71 proc.) mano, kad neužbaigtų sandorių yra maždaug tiek pat, kaip ir prieš keturis mėnesius, o beveik penktadalis (18 proc.) – kad padėtis pagerėjo. Tik 12 proc. laikosi nuomonės, kad prasidėjus karui, galimybių įgyvendinti sandorius yra mažiau.
Pusė respondentų tikisi, kad didžiausios galimybės įgyvendinti sandorius ateis iš šeimų valdomų verslų, su kuriais ryšiai jau yra formuojami. Tai taip pat parodo kokią svarbią reikšmę netolimos ateities sandoriams bei jų sėkmei gali turėti įmonių kilmė. Daugiau kaip ketvirtadalis apklaustųjų tikisi rasti naujų galimybių, artimiausiais mėnesiais suaktyvinant jų paiešką.
Nors šiuo metu pasauliui tenka spręsti su infliacija ir karu Ukrainoje susijusias problemas, beveik 20 metų mūsų vykdomi tyrimai rodo, jog kiekvienas didesnis šokas po savęs atveda geresnę ekonominę situaciją, kuri daro teigiamą įtaką investuotojų pasitikėjimui bei sukuria galimybes aktyviam sandorių periodui. Esame linkę manyti, kad šis metas taip pat nėra išimtis. Dabartinė situacija skiriasi tik tuo, kad regiono sandorių vykdytojai jau turi (o per pastarąjį pandemijos laikotarpį dar labiau pagilino) patirtį, kaip valdyti įmones esant nepalankioms sąlygoms ir kaip joms padėti sugrįžti į augimo vėžes.
