„Mano požiūriu, tikslas, apie kurį reikėtų kalbėti, ir toliau turėtų būti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai finansavimą“, – sekmadienį TS-LKD suvažiavime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Tai leistų ir mums ne tik išlaikyti ką norime, bet būtų galima pradėti galvoti ir apie nacionalinę „Patriot“ programą – tolimojo nuotolio oro gynybos įsigijimą. Ir taip pat kovinius sraigtus, kurie galėtų būti efektyvūs kovoje su priešiškomis jėgomis“, – teigė jis.
Vyriausybei rugpjūtį ginkluotės sistemos įsigyti skyrus papildomus 130 mln. eurų, gynybos finansavimas šiemet pasiekė 3,2 proc. BVP.
Ministras pabrėžė, kad nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios 2020-aisiais, krašto apsaugos biudžetas išaugo nuo maždaug 1 mlrd. iki 2,5 mlrd. eurų.
„Už tai dabar galime kurti lietuvišką diviziją, stiprinti oro gynybą, įgyvendinti visuotinės gynybos principą. Ir pakankamai tvirtai žengti toliau visuose gynybos planuose“, – teigė L. Kasčiūnas.
Seimas Birželio pabaigoje priimtas gynybos finansavimo priemonių paketas, kuriame, be kita ko, numatyta 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.
Dabartiniame susitarime dėl saugumo ir gynybos nėra įrašyta konkrečių įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo, tačiau Seimas šiemet nusprendė pakelti dalį mokesčių, kad jis pasiektų bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva gynybai kasmet turėtų skirti bent 3,5 proc. BVP.
Susitarti dėl 4 proc. nuo BVP gynybos finansavimo pavasarį paragino verslas, paskelbęs iniciatyvą „4 procentai“.
