L.Kojala: ES pademonstravo ambiciją peržengti įprastą finansavimo lygį

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą ir naująjį Bendrijos biudžetą, politologas Linas Kojala sako, jog pasiektas susitarimas – svarbus signalas visuomenei ir rinkoms, kad ES geba imtis ryžtingų veiksmų krizės akivaizdoje.
Linas Kojala
Linas Kojala / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo teigimu, Bendrija pademonstravo ambiciją peržengti įprastą finansavimo lygį.

„ES pademonstravo ambiciją peržengti savo įprastas žaidimo ribas ir savo finansavimo lygį, (...) ir sukūrė naują apčiuopiamo dydžio mechanizmą, tai labai svarbu“, – BNS sakė L.Kojala.

Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Šį augimą lėmė ES sprendimas įsteigti naują atsigavimo nuo krizės fondą, jame Lietuvai numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

Pasak L.Kojalos, Lietuva, kaip ir kitos šalys. turi užtikrinti, kad parama būtų naudojama ne trumpalaikių spragų užpildymui, o ilgalaikės pridėtinės vertės kūrimui.

„Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, esminis klausimas yra labiau nacionalinis negu europinis, kaip tą paramą, kuri turės būti panaudojama per pakankamai trumpą laiką, paversti pridėtinę vertę kuriančiu mechanizmu, o ne trumpalaikiu spragų užpildymu, kuris ilgainiui net gali generuoti papildomus kaštus. Jeigu pastatai kokį nors objektą, ilgainiui jį reikia pradėti išlaikyti, tai klausimas, ar jis pats generuoja pridėtinę vertę“, – sakė politologas.

Pasak jo, pagrindinis iššūkis kiekvienai Vyriausybei, įskaitant ir Lietuvos – aiškiai identifikuoti prioritetus paramos naudojimui. Jo teigimu, lėšos turėtų būti panaudojamos tam, kad ES energetika ir ekonomika taptų „žalesnės“ ir labiau skaitmenizuotos, papildomi resursai turėtų būti nukreipti ir ilgalaikių šalies problemų sprendimui, susijusių su švietimo sistema ir socialinės apsaugos, įskaitant sveikatos apsaugos, sistemą.

Pasak L.Kojalos, dialogas su visuomene galėtų prisidėti prie to, kad paramos panaudojimas būtų efektyvus.

„Reikia plataus sutarimo ir plačios diskusijos šalyje, kad visi puikiai suprastų, kur yra panaudojami tie pinigai, visi matytų galimybę įgyvendinti geras idėjas, ir kad tai netaptų tik biurokratiniu procesu, kuris ilgainiui tampa keliantis abejonių, ar iš tiesų tos lėšos prieinamos visiems“, – sakė L.Kojala.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis