„Nauda yra akivaizdi Lietuvai: pagerins mūsų prekių ir paslaugų patekimo į Kanados rinką sąlygas, leis Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose, pagerins prekybos sąlygas, įmonių eksportą į Kanadą, prisidės prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Tai ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuva prekes eksportuoti į Kanadą galės be importo muitų sutrumpinant formalumus, taip pat laiko sąnaudas. Manome, kad dėl to naudos turėtų gauti Lietuvos tekstilės, aprangos, baldų, lietuviškų maisto produktų eksportuotojai“, – Seime pristatydamas susitarimą kalbėjo L.Linkevičius.
Pasak jo, vien dėl muitų liberalizavimo Lietuvos eksportuotojai sutaupys daugiau negu milijoną eurų muito mokesčio per metus.
Liberalės Aušrinės Armonaitės teigimu, „izoliacinės politikos laikais“ labai svarbu bendradarbiauti su Kanada ir kitomis šalimis, kurios savo kryptį „grindžia atviros ekonomikos ir visuomenės kryptimi“.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Viktoras Rinkevičius suabejojo tokio susitarimo nauda ir prognozavo, kad į Lietuvą iš Kanados gali patekti genetiškai modifikuotų produktų.
„Man atrodo, kad Kanada labai daug išloš iš šios sutarties, o ne Lietuva. Ar yra kokie nors skaičiavimai, ar išvis kas nors domisi, kiek mes prarasime? Genetiškai modifikuotų organizmų tikrai pateks. Jeigu netiesiogiai, tai su maisto produktais, su įvairiais priedais, kuriuose jie naudojami“, – Seimo posėdyje teigė parlamentaras.
L.Linkevičius pabrėžė, kad genetiškai modifikuoti ar kiti ES kokybės standartų neatitinkantys produktai iš Kanados negalės patekti į bendrijos rinką.
„Pakankamai daug yra saugiklių,“ – sakė ministras.
URM duomenimis, pernai Lietuva į Kanadą eksportavo keturis kartus daugiau negu importavo, į Kanadą eksportuoja 150 įmonių, iš jų 80 proc. yra smulkios ir vidutinės, tiesiogiai nuo eksporto į Kanadą priklauso 2,5 tūkst. darbo vietų Lietuvoje.
Europos Parlamentas ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimui pritarė šių metų vasario 15 dieną.
