Pasak Lino Linkevičiaus, ES skyrė per mažai dėmesio piliečių informavimui apie teigiamą jos naudą – dėl to buvo kilusi grėsmė, kad žlugs derybos dėl ambicingiausio prekybos susitarimo ES istorijoje. Vis dėlto kol kas, pasak jo, neaišku, kada Lietuva pajus praktinę sutarties naudą.
„Derybos buvo sunkios. Pačią jų baigti vertinu labai teigiamai ir pasiektas labai svarbus susitarimas. Belgijos vyriausybei pavyko viską suderinti, ir sekmadienį tikimės, kad įvyks pasirašymas. Visa tai buvo savotiškas žadintuvo skambutis, kad ne viskas Europos Sąjungoje gali vykti sklandžiai. Vis stringa labai svarbių sprendimų priėmimai. Mes dažnai stebime, kad viešumon iškyla ganėtinai populistiniai argumentai, nes, matyt, nebuvo pakankamai įdirbio, aiškinant principus, naudą ir prioritetus. Kai būna pavėluota, tai labai sunku būna kompensuoti prarastą įdirbį“, – BNS šeštadienį sakė L.Linkevičius.
CETA prekybos susitarimui reikalingas visų 28 ES šalių pritarimas, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Belgijoje pritarti turi ir vietos valdžia.
Jo teigimu, ateityje ES derantis dėl prekybos sutarčių, turėtų būti skleidžiama kur kas daugiau informacijos, supažindinant tiek su neigiamais, tiek su teigiamais jų aspektais – tokiu būdu kiltų mažesnė rizika įvairioms tarpvalstybinėms deryboms žlugti paskutinę minutę.
„Dėl to reikia mums stipriai susimąstyti dėl sprendimų priėmimo. Mes buvome pradėję kalbėti, kad toks signalas rodo, jog ateityje mums gali kilti problemų, sudarant laisvos prekybos sutartis su bet kuria šalimi. Lietuva visada pasisakydavo už laisvą prekybą. Ne tik Europos Sąjunga, bet ir nacionalinės vyriausybės turi aktyviau dirbti, aiškinant praktinę reikšmę ir naudą. Tai reikia daryti laiku, o ne paskutinių derybų metu“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Jo teigimu, kol kas sunku pasakyti, kada Lietuva pajus praktinę sutarties naudą.
„Aš dabar taip tiesiai nepasakysiu, bet Kanada intensyviai bendrauja su Europos Sąjunga. Gal Lietuva nėra tiesioginė Kanados partnerė, bet iš principo mes esame už laisvą prekybą“, – tvirtino ministras.
CETA prekybos susitarimui reikalingas visų 28 ES šalių pritarimas, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Belgijoje pritarti turi ir vietos valdžia – susitarimą stabdė šalies Valonijos regionas – jis bandė apginti regiono ūkininkų interesus ir užtikrinti, kad tarptautiniai investuotojai nevers vyriausybių prieš gyventojų norą keisti įstatymus. Vis dėlto penktadienį Valonijos parlamentas nutarė neblokuoti sutarties.
Iš karto po to, vėlyvą penktadienio vakarą ES valstybės pritarė sutarčiai su Kanada ir atvėrė galimybę ją pasirašyti – tai numatoma padaryti sekmadienį.
CETA yra pats ambicingiausias prekybos susitarimas, dėl kurio ES kada nors derėjosi. Sutartis pašalina 99 proc. muitų bei vieningą ES rinką susieja su 36 mln. gyventojų turinčia 10-a pagal dydį pasaulio ekonomika.
Po pasirašymo sutartis įsigalios laikinai, kol ją ratifikuos visos ES šalys, o šis procesas gali užtrukti ne vienerius metus.
Pasirašius CETA, Europos Sąjungos laukia sudėtingos prekybos derybos su kitomis šalimis, įskaitant net svarbesnį ir dar prieštaringiau vertinamą susitarimą su JAV, vadinamą Transatlantine prekybos ir investicijų partneryste (Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP ).
