L.Strėlis teismams teigė, kad teisminis ginčas truks apie trejus metus, o jo metu, nesustabdžius LB nutarimo vykdymo, kils abejonių dėl jo reputacijos, todėl tikėtina, jog jis bus atšauktas iš pareigų įmonių valdybose.
LVAT nuomone, L.Strėlis pateikė daug hipotetinių samprotavimų, tačiau neįrodė, kad nesustabdžius LB nutarimo vykdymo, jam bus padaryta neatitaisoma žala.
Anot teismo, L.Strėlio pasitraukimas iš žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga Group“ valdybos buvo jo asmeninis apsisprendimas, o ne baudos pasekmė.
„Atsistatydinimas (...) buvo jo asmeninis apsisprendimas, o ne Lietuvos banko nutarimo pasekmė. Byloje nėra duomenų, kad L.Strėlis ne savo noru būtų atstatydintas iš kokių nors pareigų ar nepriimtas į kokias nors konkrečias pareigas būtent dėl skundžiamo nutarimo priėmimo“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas taip pat akcentavo, kad prielaida, jog L.Strėlio veikla gali būti suvaržyta, savaime nėra pagrindas laikinai stabdyti nutarimo galiojimą.
Lietuvos banko (LB) valdyba gegužę L.Strėliui skyrė 200 tūkst. eurų baudą už tai, kad jis, žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja pasinaudojęs, sudarė sandorius dėl pieno perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ akcijų įsigijimo ir pardavimo draudžiamu prekybos laikotarpiu. L.Strėlis centrinio banko sprendimą vadino nepagrįstu.
Apie šį pažeidimą, kurį nustatė LB, vėliau pranešė ir investuotojai.
Gegužės 24 dieną L.Strėlis paskelbė pasitraukiantis iš „Auga Group“ valdybos, tačiau liko pieno perdirbimo įmonės Vilkyškių pieninė ir Utenos metalo apdirbimo ir gamybos bendrovės „Umega“ valdybose.
