Pirmadienį naujienų portalo Delfi.lt surengtos konferencijos metu S.Skvernelis kalbėjo apie priemones, kurių galėtų imtis Vyriausybė ir Seimas, siekiant mažinti maisto produktų kainas bei proteguojant smulkųjį ir vidutinįjį verslą – svarstoma palengvinti naujų mažesnių parduotuvių steigimą, ūkininkų produkcijos pardavimą, taip pat – mažinti didžiųjų prekybos tinklų įtaką.
„Tol, kol nėra absoliučiai jokios garantijos, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas atsilieptų tiesiogiai vartotojui, o nebūtų dar viena galimybė turėti didesnį pelną tiems patiems prekybininkams, to tikrai nedarysime. Yra kitų priemonių, kaip skatinti galbūt atsirasti toms pačioms parduotuvėms.
Yra labai didelė administracinė našta, didelis reguliavimas, daug leidimų, procedūrų. Čia yra viena iš nišų, kur mes galėtume pažiūrėti, persižiūrėti ir suteikti, kaip pavyzdį sakau, paprastesnę administracinę procedūrą įsteigti ūkininkams auginantiems savo produkciją, gaminantiems produkciją, ją realizuoti ir pardavinėti“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Jis taip pat užsiminė apie būtinybę diskutuoti dėl prekybos centrų koncentracijos. Viena iš priemonių ją mažinti, anot S.Skvernelio, galėtų būti didžiųjų parduotuvių darbo laiko ribojimas.
„Taip pat yra vienas iš siūlymų, kur Seime jau ir pateikimas įvyko, dėl darbo laiko, ypač kalbant apie savaitgalius. Viena iš priemonių, kurios yra įvardintos, kurios taip pat gali turėti įtakos.
Žinant Seimo nuotaikas, pritarimas matau, kad, ko gero, ir bus. Kalbant apie darbo laiko ribojimą, būtų taikomas pereinamasis ribojimas. Sekmadieniais, ne kiekvieną sekmadienį pradžioje, iš tiesų galėtų būti tas laikas apribotas [...].
Viena didžiausių problemų, kad mažų parduotuvių arba jų tinklų beveik nebeturime, jeigu kalbant apie valstybę. Kalbant apie didmiesčius, galima sakyti, kad iš esmės neturime. Tai čia yra irgi iššūkis, kaip padaryti, kad šeimyninių verslų, mažųjų verslų, kooperatyvinių verslų atsirastų didžiuosiuose miestuose [...]“, – dėstė premjeras.
L.Vilimas: darbo laiko ribojimas kainas didins
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Lauryno Vilimo tikinimu, darbo laiko ribojimas tik tam tikriems tos pačios rinkos dalyviams yra konkurencijos ribojimas, o tokie sprendimai esą vienareikšmiškai brangina pirkinių krepšelį.
„Tai yra ne asmeninė nuomonė ar įžvalga, tai yra faktas“, – 15min atsiųstame komentare rašo jis.
Anot L.Vilimo, Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos struktūra, kai 80 proc. rinkos dalijasi penki prekybos tinklai, susiformavo „ne dėl to, kad to norėjo ar nenorėjo valdžia, o dėl to, kad taip pasirinko pirkėjas – Lietuvos žmonės“.
„Jeigu pirkėjas būtų nenorėjęs apsipirkti greitai, pigiai, patogiai ir vienoje vietoje, tuomet mūsų rinkoje dominuotų mažos, nepriklausomos parduotuvėlės. Visgi, kaip ir daugelyje išsivysčiusių ir modernios mažmeninės prekybos šalių, kur veikia laisvos rinkos ir masto ekonomikos dėsniai, mūsų pirkėjai savo pasirinkimu lėmė, kad tinklinės parduotuvės tapo populiariausios, patogiausios bei pigiausios“, – tvirtina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Dėl masto ekonomijos, anot L.Vilimo, mažieji rinkos dalyviai niekada negalės pasiūlyti tokios pat kainos už tą pačią prekę kaip didieji.
„Noriu pastebėti, kad apribojus tik didžiųjų prekybos tinklų darbo laiką, kainų lygis padidės ne dėl to, kad jas padidins didieji tinklai, o dėl to, kad mažas pardavėjas (kiek jų beprisisteigtų) niekada negalės pasiūlyti tokios pat kainos už tokią pat prekę kaip didelis. Tai lems masto ekonomikos veiksniai.
Tuo tarpu ribojimas atimtų galimybę pirkėjui rinktis. Iš kitos pusės, kai mažoms parduotuvėms nereikės konkuruoti su didžiosiomis, kodėl jos turėtų dar labiau nepadidinti savo kainų? Geriausias pavyzdys yra tų pačių prekių kainos degalinėse ir prekybos tinkluose – degalinėse jos brangesnės dešimtimis procentų“, – aiškina L.Vilimas, prognozuojantis, kad šalyje apribojus parduotuvių darbo laiką, prekių kainos išaugs degalinėse – taip esą nutiko Lenkijoje.
„Jei valdžios sprendimu sekmadieniais pirkėjų srautas būtų dirbtinai nukreiptas pas juos, įvyks tai, kas dabar vyksta Lenkijoje – degalinėse veikiančių parduotuvių maisto prekių ir gėrimų apyvartos šoko į viršų ne procentais, o kartais, panašiai, kaip ir ten parduodamų produktų kainos.
Tikiu, jog turėtų įvykti konstruktyvi ir faktais paremta diskusija su Vyriausybės bei Seimo atstovais apie priemones, kurios galėtų mažinti verslui nepagrįstus biurokratinius ir administracinius apribojimus, kas realiai prisidėtų prie visų bendrai siekiamo tikslo – neiškraipytos ir intensyvios konkurencijos visoje rinkoje“, – komentarą užbaigia prekybininkų atstovas.
Birželį 76 Seimo nariai, balsuodami dėl parduotuvių darbo laiko ribojimo, pritarė, prieš balsavo 1, susilaikė – 6 Seimo nariai.
R.Žemaitaičio siūlymas riboti prekybą vieną sekmadienį per mėnesį – pereinamasis laikotarpis.
„Manau, kad turi būti pereinamasis periodas kaip ir Lenkijoje, kuri taip pat neuždraudžia iškart. Tai neturi būti kardinalus ir griežtas sprendimas. Dabar siūlymas nedirbti tik paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis. Patys prekybos centrai po alkoholio prekybos ribojimo pradėjo svarstyti, ar verta dirbti tą patį sekmadienį tiek valandų. Vienas prekybos centras sutrumpino valandas drastiškai („Norfa“), kiti irgi svarsto, ar trumpinti darbo laiką“, – anksčiau 15min kalbėjo įstatymo projekto autorius R.Žemaitaitis.
Lenkijoje apribojimai parduotuvėms – čia jos dirba tik pirmą ir paskutinįjį mėnesio sekmadieniais – įsigaliojo kovą.
Visai neseniai S.Skvernelis išdėstė poziciją apie verslo atstovų perspėjimus dėl galimo maisto produktų kainų augimo, taip pat – apie verslininkų „permetamus kaštus ant vartotojų pečių“.
„Tokiais atvejais norisi paklausti: o kodėl tuomet, kai žaliavų kainos pasiekia žemumas, jūs ne tik kad nekalbate, bet net nepagalvojate apie produkto kainos mažinimą? Ir kodėl, pvz., nematome jokio drastiško pieno produktų kainų mažėjimo, nors pieno gamintojams mokama tikrai juokinga kaina už žaliavą?
Gaila, kad dalis verslo atstovų Lietuvoje padidėjusius kaštus vis dar linkę permesti ant vartotojų pečių. Amortizuoti visais kitais įmanomais būdais – tik ne savo pelno sąskaita. Gaila, kad pelnui augant irgi ne kiekvienas linkęs juo dalintis su savo darbuotojais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė premjeras.
Politologai tokią S.Skvernelio retoriką įvertino kaip norą pradėti telkti labiausiai pažeidžiamus rinkėjus prieš kitąmet įvyksiančius prezidento rinkimus. Apie tai daugiau – čia.
