Šiuose debatuose nedalyvauja kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis, kuris pirmadienį apkaltino LRT faktinių klaidų apie jį skleidimu. Prieš debatų transliaciją jis ketvirtadienį prie LRT pastato surengė protesto akciją „Už laisvus debatus“.
Ką daryti valstybei?
Pirmasis progą pasisakyti gavo kandidatas Gitanas Nausėda, kuris turėjo atsakyti į klausimą, kuo valstybė gali prisidėti, kad būtų geresnės darbo sąlygos. Kandidatas sakė, kad turi būti remiamos investicijos į aukštąsias technologijas. „Labai svarbu, kad atlyginimai augtų“, – akcentavo jis.
Valdemaras Tomaševskis sakė, kad reikia kelti švietimo lygį Lietuvoje ir kelti atlyginimus mokslininkams.
„Reikia, kad atvažiuotų mokslininkai iš kitų pasaulių“, – sakė kandidatas.
Saulius Skvernelis taip pat kalbėjo apie gerą infrastruktūrą investuotojams, kuri yra būtina, taip pat daugiau investuoti į aukštąsias technologijas.
Naglis Puteikis akcentavo smulkiojo ir vidutinio verslo svarbą.
„Pasitaiko investicinių turistų, kurie gauna lengvatas ir po to dingsta. O Lietuvos gyventojas čia gimęs ir augęs“, – sakė jis. Robotizacija, jo nuomone, sukurs problemas ateityje.
Ingrida Šimonytė neabejoja, kad kai kurios darbo vietos augant robotizacijai išnyks, ir liks tie, kurie bus reikalingiausi rinkoje. Startuoliai, švietimo sistema su matematinio mąstymo žmonėmis, mokslo ir verslo bendradarbiavimas „ne pažinčių pagrindu“ – tokius akcentus sudėliojo kandidatė.
Valentinui Mazuroniui svarbiausia verslas, kuriantis darbo vietas, nesvarbu, ar jis lietuviškas, ar užsienio kilmės. Taigi svarbiausia, kad būtų didesnės pajamos, ir tik taip kils ekonomika, sakė jis.
Tiesa, Edmundui Jakilaičiui jis pasiūlė patylėti, kai debatų vedėjas pataisė faktinę klaidą.
Mindaugas Puidokas džiaugėsi, kad Lietuvoje jau yra aukštųjų technologijų kompanijų, o valdžia „turi priimti nuoseklius sprendimus“.
Vyteniui Povilui Andriukaičiui atrodo, kad investicijų pritraukimas į vadinamuosius investicinius slėnius yra nepakankamas.
Prezidentas turi turėti patarėją skaitmeninės ekonomikos klausimais, pasiūlė G.Nausėda.
Apie ekonomines ambicijas
Kalbėdamas apie ekonomines ambicijas, V.Tomaševskis kalbėjo apie baltarusių poveikį Klaipėdos uostui, jis sakė, kad „Lietuva nieko negamina“.
S.Skvernelis mano, kad reikia daugiau skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Jis ir I.Šimonytė akivaizdžiai paprieštaravo V.Tomaševskiui.
N.Puteikis mano, kad reikia mažinti pajamų nelygybę, kuri, pasak jo, tik didėja. V.Mazuroniui trūksta autoritetų valstybėje, jis ragino gerinti verslininkų įvaizdį. Kandidatas minėjo „valstybės reketą“.
M.Puidokas kalbėjo apie žaliąją ekonomiką, kuri galėtų sumažinti socialinę atskirtį. Jo nuomone, taip galima padidinti elektros generaciją pusantro karto.
V.Andriukaičio manymu, svarbu yra kooperacija žemės ūkyje, maisto gamyboje. G.Nausėdos ambicija – Lietuva pagal BVP ir atlyginimų vidurkiu priartėjusi prie ES.
Atveriant naujas rinkas, jo manymu, ne paskutinis vaidmuo tenka ir šalies prezidentui.
V.Tomaševskis siūlė užeiti į parduotuvę ir pažiūrėti, kokios kilmės prekės yra lentynose. „Paprastos vinies nerasite“, – teigė jis, taip atrėmęs I.Šimonytės ir G.Nausėdos kritiką jo atžvilgiu.
Apie gyventojų apmokestinimą
S.Skvernelis mano, kad mokestinė reforma turi būti ir toliau tęsiama. Tačiau jis mažintų veiklos rūšis, apsiribotų tik keliomis sritimis mokesčių sistemoje. Jis pasisakė už progresinius mokesčius daugiau uždirbantiems, o „Sodros“ lubos turėtų mažėti.
N.Puteikis siūlo eiti Vokietijos keliu mokesčių sistemos atžvilgiu. I.Šimonytė pasisakė už mokesčių suvienodinimą. G.Nausėdai taip pat imponuoja Vokietijos pavyzdys.
Problema, pasak jo, apmokestinti reikia pagal pajamų dydį, o ne pagal kilmę.
V.Andriukaičiui atrodo keista, kad tokia maža vidutinė klasė Lietuvoje, todėl siūlė tobulinti progresinių mokesčių tvarką.
S.Skvernelis pabrėžė savo vyriausybės nuopelnus reformuojant mokesčių sistemą. M.Puidokui atrodo, kad valdžia mažai ką daro dėl pajamų nelygybės Lietuvoje, tačiau konkretaus patarimo nepateikė.
Apie kandidatų namus
V.Mazuronis klausė, kada bus apmokestinti G.Nausėdos ir S.Skvernelio namai. Apie tai rašė 15min.
„Aš padidinau namo vertę“, – atsakė G.Nausėda, daugiau prie temos negrįžęs. Jis sakė negalįs pakeisti rinkos vertės, bet pridūrė, kad S.Skvernelio namas įkainotas ne rinkos verte.
S.Skvernelis savo būsto vertę palygino su kostiumo – nuo to, kad ilgiau dėvėsi, kostiumo kaina nedidės. Jis teigė, kad jo namas vertas tiek, kiek kainavo pastatyti.
Tuomet V.Mazuronis pareiškė, kad už tą sumą perka namą. S.Skvernelis atsakė – sutarta. „Pirkit“, – pasiūlė V.Mazuroniui premjeras, kai E.Jakilaitis priminė, kad premjeras sakosi esąs žodžio žmogus. S.Skvernelis kilus šurmuliui pratarė, kad tokios diskusijos yra demagogija.
S.Skvernelis yra deklaravęs, kad jo namas su sklypu yra vertas 130 tūkst. eurų. „Inreal“ NT brokeris Arminas Karalius 15min neseniai sakė, kad S.Skvernelio namą pradėtų pardavinėti nuo 500 000 eurų.
V.Andriukaitis sakė, kad gyvena tame pačiame bute nuo 1985 metų. „Aš džiaugiuosi, kad to buto vertė kyla“, – taip atsakė kandidatas.
N.Puteikis rodė G.Nausėdos namo nuotraukas ir stebėjosi, kaip toks prabangus būstas nėra apmokestinamas.
Apie privatizuotinas valstybės įmones
Kokias valstybines įmones ir valstybės funkcijas reiktų privatizuoti – į dar vieną klausimą turėjo atsakyti kandidatai.
N.Puteikis kalbėjo, kad savivaldybių išnuomoti šilumos ūkiai turi sugrįžti į savivaldos rankas, nes kartais, pasak jo, išrašomos sąskaitos neatitinka realybės.
I.Šimonytei atrodo, kad kartais valstybė nemoka prižiūrėti sutarčių, ypač monopolinėse įmonėse. „Dalį savo akcijų valstybės įmonės gali turėti biržoje“, – įsitikinusi ji, taip pasisakiusi už atviresnę valstybės įmonių veiklą.
M.Puidokas pasisako prieš strateginių įmonių privatizavimą. V.Andriukaitis taip pat pasisako prieš „šliaužiančią privatizaciją“. G.Nausėdai svarbiau valstybinių įmonių efektyvesnis valdymas, tačiau jis atsargus kalbėdamas apie jų privatizaciją. V.Tomaševskis palaiko idėją kurti valstybės investicijų banką, „kad palūkanos nebūtų tokios didelės“.
I.Šimonytė pastebėjo, kad dalis funkcijų, kurias atlieka valstybės įmonės, iš tiesų nėra reikalingos valstybei.
S.Skvernelis sako, kad pakaktų 10–15 proc. akcijų atiduoti į prekybą biržoje, tačiau jis pasisako prieš valstybinių įmonių privatizavimą. Kai kurias valstybės funkcijas galima perduoti savivaldai, bet jokiu būdu neparduoti, mano jis.
Kokį ekonomikos pajėgumą valstybė išnaudoja blogiausiai?
I.Šimonytė sako, kad mokslo potencialas turėtų padėti žengti verslui plėtros keliu. Nors yra pavienių gerų atvejų, tačiau tai dar nėra sistema, apgailestavo kandidatė.
V.Mazuronis ir V.Andriukaitis minėjo „žmogiškuosius išteklius“, kurie yra per menkai išnaudojami. M.Puidokas mato klaidų efektyviai panaudojant ES paramą.
Lietuva neturi stiprių pasaulinių prekinių ženklų, ir vertės nekuriame net ir dirbdami našiai, pastebėjo G.Nausėda. V.Tomaševskis mato daug dirvonuojančios žemės, „iš kurios galima pagaminti daug biokuro“.
S.Skvernelis įsitikinęs, kad lietuvių išradimai galėtų būti labiau komercializuoti.
Regionai tuštėja: ką daryti
G.Nausėda pastebėjo, kad savivaldybėms suteikta daug pareigų, bet mažiau teisių. Su tuo, kad reikia stiprinti savivaldą ir didinti finansavimą, sutinka ir V.Tomaševskis. Apskrities tarybos, jo siūlymu, turėtų skirstyti ES paramą.
S.Skvernelis pasisako už tai, kad būtų finansinė paskata kurtis ir gyventi regionuose. N.Puteikis priminė prekybos tinklų problemą, ir tai, jo nuomone, žudo kaimą. M.Puidoko nuomone, reikia tiesti greitkelius į regionus, jei norime geresnio susisiekimo su jais. V.Andriukaitis spartintų interneto greitį regionuose.
O kaip pritraukti regionų gyventojus dirbti didmiesčiuose? M.Puidokas sako, kad darbas internetu padėtų išspręsti nedarbo problemas regionuose, todėl reikia tai skatinti.
V.Andriukaičio pastebėjimu, aplink didžiuosius miestus gyvenantys regionų ūkininkai neturi pajamų, kai baigiasi derliaus sezonas. G.Nausėda siūlo kurti regioninius centrus ir suteikti galimybę steigti paslaugų įmones.
V.Tomaševskis sako, kad naujas darbo vietas reikia kurti regionuose – kad žmonės nevažiuotų dirbti į didmiesčius. S.Skvernelis irgi akcentavo geresnį susisiekimą bei ministerijų perkėlimą į kitus miestus. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas yra svarbiausia siekiant išlaikyti žmones regionuose, mano N.Puteikis.
Kiek valstybė gali kištis į laisvą rinką
V.Andriukaitis priminė ekonominę krizę, „Lehman Brothers“ bankrotą –kai finansiniai nuostoliai atiteko valstybėms. Laisvos rinkos ideologija privedė prie didelės atskirties, mano kandidatas.
G.Nausėda teigė, kad valstybinis reguliavimas turi išlikti. Yra sričių, kur valstybė turėtų ir neturėtų kištis.
S.Skvernelio nuomone, įsikišimo turi būti tiek, kiek svarbu vartotojui. Laisvajai rinkai galima atiduoti tik tas paslaugas, kurias valstybė teikia nekokybiškai, mano premjeras. N.Puteikis duotų atkirtį Laisvosios rinkos institutui, kurį apkaltino lobizmu.
Valstybė turi gebėti geriau reguliuoti rinką, pastebėjo I.Šimonytė.
Kitą savaitę dar įvyks dveji debatai, kurių metu kandidatai pristatys savo pozicijas švietimo, kultūros, socialinės politikos, švietimo klausimais.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12-ąją.
Visas naujienas apie rinkimus bei kandidatus galite rasti 15min „Rinkimų centre“.
