TPP sutartis buvo pasirašyta trečiadienį Naujoje Zelandijoje ir apima įvairias regiono šalis, pradedant JAV ir Meksika, baigiant Brunėjumi bei Singapūru ir Australija. Visos šios šalys sukuria 40 proc. pasaulio BVP bei yra atsakingos už 26 proc. pasaulio prekybos apimčių.
Pasirašyta sutartis turėtų būti ratifikuota per dvejus metus.
Sutartis, kuri neapima Kinijos, turėtų panaikinti tarifines ir netarifines kliūtis partnerystės šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms. Be to, būtų įvesti bendri investicijų ir intelektinės nuosavybės apsaugos standartai.
Pasirašyta sutartis turėtų būti ratifikuota per dvejus metus, o kad ji įsigaliotų, galutiniam sutarties tekstui turi pritarti mažiausiais šešios šalys.
Tačiau TPP šalis skiria didžiuliai ekonominės struktūros, išsivystymo ir konkurencingumo skirtumai. Sutarties kritikų teigimu, sutartis gali lemti darbo vietų praradimą, ir darbo bei aplinkosaugos standartų silpnėjimą kai kuriose šalyse.
Vašingtone įsikūrusio tyrimų instituto „Peterson Institute for International Economics“ tarptautinės prekybos ekspertas Gary Hufbaueris teigia, kad TPP kūrėjai siekia mažesnių kliūčių prekybai ir investicijoms vykdyti, o tai lems konkurencingų įmonių atėjimą į naujas rinkas. Jos darbuotojus vilios geresniais atlyginimais, sumažins kainas savo veiklos sektoriuje ir pagerins prekių bei paslaugų kokybę.
G.Hufbaueris pripažįsta, kad sutartis lems kai kurių darbų išnykimą bei įmonių bankrotus, bet tikina, kad finansinė nauda gerokai viršys nuostolius.
„Kritika dėl darbo ir aplinkosaugos standartų visiškai nepagrįsta. Pasaulio prekybos organizacija neužsiima darbo ir aplinkosaugos standartų nustatymu, bet TPP tam nustatys griežtus standartus“, – tikino G.Hufbaueris.
Jis pridūrė, kad labiausiai dėl sutarties skatinamo prekybos liberalizavimo išloš Vietnamas ir Japonija. Vietnamo atveju tai lems padidėjusi išorinė konkurencija, kuri bus naudinga dabar gana uždarai šalies ekonomikai, o Japonijoje padidės konkurencija draudimo, švietimo ir mažmeninės prekybos srityse.
Tuo tarpu gana atviras ekonomikas turinčių šalių, tokių kaip Australija, Naujoji Zelandija ar Singapūras, BVP laisvoji prekyba paveiks nelabai smarkiai.
Tačiau ir minėtų valstybių konkurencingos bendrovės laimės dėl atsivėrusių naujų eksporto rinkų.
Paklaustas, kodėl Kinija nedalyvavo derybose dėl TPP, G.Hufbaueris tikino, jog tai lėmė šios šalies nepasiruošimas atitikti aukštus sutarties numatytus laisvosios prekybos ir investicijų standartus. Tačiau jis pridūrė, kad ateityje Kinija, be jokios abejonės, galėtų prisijungti prie partnerystės.
