Gavęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išvadą LAT gruodžio 22 dieną panaikino Apeliacinio teismo 2021 metų rugsėjo sprendimo dalį, kuria teismas nurodė bankui pakeisti minėtas klientų sutarčių dalis, ir gražino jų ieškinį nagrinėti iš naujo.
„Apeliacinės instancijos teismas ginčo sutarčių sąlygas pakeitė ne tik nenustatęs ypač žalingų restitucijos taikymo pasekmių vartotojams fakto, bet ir nesiremdamas nei dispozityviąja nacionalinės teisės nuostata, nei šalių bendru sutarimu taikoma nuostata“, – nusprendė LAT teisėjų kolegija.
Šiemet spalį prejudicinį sprendimą priėmusi ESTT teisėjų kolegija paskelbė, kad vartotojams siekiant išsaugoti sutartis su nesąžininga sąlyga prieš tai būtina įvertinti jų nutraukimo pasekmes – taip aiškinama Europos Tarybos direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais.
LAT taip pat teigia, kad banko klientų siekis išsaugoti pakeistas sutartis dar nereiškia, kad jie patyrė žalą – tokiu atveju būtina vertinti kiekvieną situaciją atskirai.
„Vartotojo išreikšta valia išsaugoti ginčo sutartis jas pakeičiant nėra lemiamas veiksnys sprendžiant dėl ypač žalingų pasekmių vartotojui atsiradimo. Sprendžiant dėl vartotojui kylančių pasekmių, pripažinus ginčo sutarčių sąlygas dėl kredito užsienio valiuta nesąžiningomis, turi būti vertinama objektyvi kiekvieno vartotojo situacija, susijusi su restitucijos taikymo pasekmėmis konkrečiam vartotojui“, – rašoma nutartyje.
LAT 2022 metų rugpjūtį kreipėsi į ESTT prašydamas išaiškinti, ar vartotojams norint išsaugoti nesąžiningą sutartį nacionalinis teismas gali jos nepanaikinti pakeičiant nesąžiningą jos sąlygą prieš tai neįvertinęs sutarties panaikinimo galimybės.
„Tik tuo atveju, jei dėl visos sutarties panaikinimo vartotojui kiltų ypač žalingų pasekmių, dėl kurių jis, pavyzdžiui, atsidurtų teisiškai nesaugioje padėtyje, bet kurios nebūtų siejamos vien su piniginiu pobūdžiu, nacionalinis teismas turi išimtinę galimybę panaikintą nesąžiningą sąlygą pakeisti dispozityviąja nacionalinės teisės nuostata arba bendru atitinkamos sutarties šalių susitarimu taikoma nuostata“, – spalio 12 dieną paskelbė ESTT.
„Nesąžininga sąlyga gali būti naikinama tik tuo atveju, jei sutartis panaikinus sąlygą lieka galioti nepraradusi prasmės“, – pridūrė LAT.
Ieškovai – fizinių asmenų grupė – teismų prašė pakeisti sutartis pakeičiant valiutą iš Šveicarijos frankų į eurus paskolos išdavimo dienos kursu, taip pat visas sumokėtas įmokas perskaičiuoti į eurus jų mokėjimo dienos kursu, įpareigoti banką ateityje įmokas skaičiuoti atsižvelgiant į neigiamas palūkanas.
Ieškovai teigė, kad „Libor CHF“ tapus neigiamai bankas nesumažindavo bendros įmokos neigiamų palūkanų suma.
„Bankas neatskleidė visos turėtos informacijos vartotojams (ieškovams), todėl ieškovai negalėjo įvertinti sudaromų sandorių pasekmių. (...) Vienintelė informacija, kurią klientai gavo iš banko, – reklaminiai banko teiginiai (apie paskolos saugumą ir tinkamumą nenorintiems rizikuoti), kurie neatitiko tiesos kriterijaus“, – LAT teigė ieškovai.
Reikalavimo taikyti neigiamas palūkanas tiek Apeliacinis, tiek Vilniaus apygardos teismai netenkino. Anot jų, sutarčių tekstuose nėra aiškaus susitarimo, pagal kurį kredito davėjas turėtų pareigą mokėti neigiamą palūkanų dalį jo gavėjams.
Tuometinio banko „Nordea“ atstovai 2017 metais nurodė, kad bankas turi 36 klientus, iki 2009 metų finansų krizės paėmusius paskolas Šveicarijos frankais.
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“, 2016 metais rekomendavo bankui jo klientams Lietuvoje taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už maržą, tačiau „Nordea“ pareiškė, kad juo vadovautis neketina.
Tuometinis LB vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad centrinis bankas sulaukė 15-kos „Nordea“ klientų pretenzijų dėl būsto ir vartojimo paskolų, tačiau neįžvelgė, kad bankas klientus būtų klaidinęs. V. Vasiliausko teigimu, beveik visi jie galėjo įvertinti valiutų kursų riziką.
BNS skelbė, kad tarp tokių „Nordea“ klientų buvo universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros docentas, kreditų vadybininkas, finansinių paslaugų įmonės plėtros vadovas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto katedros darbuotojas.
Be to, tarp klientų buvo teisininkų, įmonių direktorių ir prezidentų, startuolių įkūrėjų, advokatų, banko projektų valdytojų.
