Klientai taip pat privalės turėti „Samsung“ arba „Huawei“ telefono aparatus su operacine sistema „Android“. Klientams, neturintiems minėtos mokėjimo kortelės ar telefono, už paslaugas ar prekes sumokėti bus leidžiama ir naudojant specialias apyrankes bei lipdukus.
„Citadelė“ pagal turimų klientų bei banko aktyvų skaičių yra šeštas bankas Latvijoje.
Žemdirbiai vyriausybei negaili priekaištų
Rytų Latvija vaduojasi iš lietaus gniaužtų. Beveik trisdešimtyje rajonų paskelbta nepaprastoji padėtis. Prieš porą savaičių vos per tris paras čia iškrito dviejų mėnesių kritulių norma. Gamtos stichija suardė kelius bei tiltus, apsemti keli tūkstančiai hektarų dirbamos žemės. Kaip LRT RADIJUI sakė „Žemdirbių seime“, beveik visas derlius žuvo.
Nuo gamtos stichijos nukentėję žemdirbiai netrukus sulauks specialios komisijos – ji turės suskaičiuoti gamtos stichijos padarytus nuostolius. Manoma, kad jie gali siekti net keletą milijonų eurų. Premjero Mario Kučinskio teigimu, pinigų paremti žemdirbius tikrai pakaks. Tačiau žemdirbiai šalies valdžiai priekaištų negaili. Pabrėžiama, kad visoje Latvijoje likę šimtai hektarų nemelioruotos žemės – būtent čia ir kyla didžiausi potvyniai.
Žemdirbiai priekaištų vyriausybei negaili ir dėl, kaip teigiama, iki šiol neištesėto pažado žemdirbiams nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą latviškiems vaisiams bei daržovėms. Dabar jis siekia 21 proc. Pasak žemdirbių, lengvatinis PVM tarifas padidintų latviškų vaisių ir daržovių konkurencingumą pasaulyje.
Žemdirbystės ministerija dar metų pradžioje parengė įstatymo pataisų projektą dėl mažesnio PVM. Jis perduotas Ekonomikos bei Finansų ministerijoms, bet iki šiol tūno jų stalčiuose.
Minėtose ministerijose LRT RADIJUI sakė, kad sumanymo dėl mažesnio PVM latviškiems vaisiams bei daržovėms kol kas atsisakyta baiminantis neigiamo poveikio šalies biudžetui. Be to, pasak valdžios pareigūnų, sumažinus PVM, prekių kainas turėtų mažinti ne tik gamintojai, bet ir prekybininkai, o pastarieji to daryti kol kas nelinkę.
Kasmet į rinką ateina beveik 200 lietuviškų firmų
Latvijoje šiuo metu veikia beveik 2,5 tūkst. lietuviško kapitalo įmonių. Jos teikia įvairias paslaugas, užsiima prekyba bei statybos darbais. Kasmet į šalies rinką ateina beveik 200 lietuviškų firmų.
Šiomis dienomis veiklą Latvijoje pradeda Kauno UAB „Obuolių namai“. Bendrovės specializacija – obuolių sulčių spaudimas. Kaip sako įmonės vadovė Daiva Vaitiekūnienė, Lietuvoje jie jau žinomi, bet mūsų šalies rinkoje labai didelė konkurencija, o Latvijoje laisvų nišų gerokai daugiau.
Kauniečiai Rygoje dirbti žada du mėnesius, žinoma, jei turės klientų. Į darbą žadama priimti keletą vietos gyventojų.
