Ministerijos skaičiavimais, kitąmet šio mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą gali siekti 96 mln. eurų, 2026-aisiais – 60,8 mln. eurų, o 2027 metais – 66 mln. eurų.
Įstatymo projektas numato, kad solidarumo įnašų suma bus paskaičiuojama taikant 60 proc. tarifą solidarumo įnašo bazei – kredito įstaigos grynųjų palūkanų pajamų daliai, daugiau kaip 50 proc. viršijančiai vidutines metines grynąsias palūkanų pajamas per laikotarpį nuo 2018-ųjų pradžios iki 2022-ųjų pabaigos. Įnašus bus privalu į valstybės biudžetą perversti kas metų ketvirtį.
Įstatymo projektas numato galimybę grąžinti solidarumo mokesčio įmokas iki 100 proc., jei kredito įstaiga pasiekia tam tikrą kreditavimo augimo spartą.
Kredito įstaiga, norėdama atgauti sumokėtas įmokas, privalės pasiekti, kad skolinimo augimas per mokėjimų laikotarpį bent 1,75 karto viršytų atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme numatytą tikėtiną šalies bendrojo vidaus produkto didėjimą faktinėmis kainomis.
Finansų sektoriaus atstovų prašymu į įstatymo projektą buvo įtraukta taisyklė, nustatanti solidarumo mokesčio įnašų dydžio viršutinę ribą – 33 proc. kredito įstaigos pelno iki pelno ir solidarumo mokesčių įmokų.
