Britų transliuotojo BBC apklausti ekspertai įsitikinę, jog tokio referendumo rezultatai šiems vyriausybės siekiams būtų pražūtingi.
Praėjusio mėnesio viduryje Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis Briuselyje patvirtino šalies ryžtą sekti kaimyninės Estijos pavyzdžiu ir kuo greičiau pakeisti savąją valiutą Europos bendrąja.
„Latvija pasiryžusi tęsti atsakingą fiskalinę politiką ir atitikti Mastrichto sutarties reikalavimus, kad galėtų 2014 metų sausio 1-ąją įsilieti į euro zoną“, – Briuselyje tikino V.Dombrovskis.
Latvijos valdžia įsitikinusi, kad būtent dabar tam yra tinkamiausias laikas – jei latas euru nebus pakeistas 2014-aisiais, kito šanso teks gana ilgai palūkėti.
Europos Komisijos ekspertai taip pat tikisi, kad Latvija yra pasirengusi atitikti visus tris pagrindinius Mastrichto sutarties kriterijus – infliacija bus „tinkama“, iždo deficitas neviršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skolos ir BVP santykis sieks 43-45 procentus.
Šiam tikslui įgyvendinti Latvijos vyriausybė žengė ryžtingą žingsnį, nuo šių metų vidurio apkarpydama pagrindinio vartojimo mokesčio – pridėtinės vertės mokesčio – tarifą.
Kita vertus, infliacijos pažabojimas valstybės iždui atsieis per 50 mln. eurų, o tai kertasi su 2009 metais paskelbta griežto taupymo politika.
Po savos ūkio ir finansų krizės dar neatsigavę Latvijos gyventojai su neapsitikėjimu žvelgia į skolų krizę dabar nugrimzdusią euro zoną, ir absoliuti dauguma jų nenorėtų, kad latus jų piniginėse bei sąskaitose pakeistų eurai.
„Euro įvedimui dabar pritaria vos 12 proc. Latvijos gyventojų. Tai rekordiškai mažai. Ankstesniais metais taip manančios visuomenės dalis siekė 30-40 procentų. Veikiausiai, tokio skeptiškumo priežastis – krizė euro zonoje“, – sakė Latvijos sociologas Aigaras Freimanis.
