Europos Sąjungos (ES) aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija leido Latvijai nuo ateinančių metų įsivesti vieningąją Bendrijos valiutą ir tapti euro zonos, išgyvenančios ekonomikos krizę, 18-ąja nare.
Europos Komisijos pranešime sakoma: „Komisija daro išvadą, kad Latvija pasiekė didelio laipsnio tvarią ekonomikos konvergenciją su euro zona ir siūlo (Europos) Tarybai nuspręsti dėl euro įvedimo Latvijoje nuo 2014 metų sausio 1 dienos.“
ES pareigūnai sakė, kad Latvijos noras tapti euro zonos nare yra pasitikėjimo vieningąja Europos valiuta ženklas, paneigiantis prognozes, kad šis blokas gali subyrėti.
Iki šiol eurą įsivedusios 17 šalių nuo 2009 metų kenčia dėl per didelio valstybių įsiskolinimo, kurį šiuo metu apsunkina sulėtėjusi ekonomika.
Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai trečiadienį, atlikusi privalomą patikrinimą. Galutinį sprendimą priims euro zonos finansų ministrai liepos 9 dieną.
ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas (Olis Renas) trečiadienį sakė, kad Latvijos narystė būtų „tolesnis įrodymas, kad pranašavusieji euro zonos subyrėjimą klydo“.
Kad taptų euro zonos nare, Latvija turėjo pademonstruoti sugebanti valdyti infliaciją, biudžeto deficitą ir valstybės skolą.
Tačiau daugelis latvių šį žingsnį vertina skeptiškai, o prieš euro įvedimą nusistačiusios partijos per praeitą savaitgalį vykusius vietos valdžios rinkimus laimėjo surinko daugiau nei pusę balsų sostinėje Rygoje.
Kad įstotų į euro zoną, Latvija turėjo pademonstruoti inspektoriams iš ES ir Europos centrinio banko (ECB), kad Ryga pajėgi kontroliuoti infliaciją, biudžeto deficitą ir valstybės skolą, taip pat išlaikyti latą pririštą prie euro.
Lyginanti su smarkiai prasiskolinusiomis euro zonos valstybėmis, tokiomis kaip Graikija, Portugalija ir Italija, Latvijos vyriausybės finansai šiuo metu yra nepriekaištingos būklės.
Latvija kelis metus buvo priversta vykdyti griežto vyriausybės išlaidų taupymo politiką, kad atitiktų euro įvedimo kriterijus.
Šalis taip pat patyrė didelę recesiją po lengvai teiktų paskolų išpūsto nekilnojamojo turto burbulo sprogimo. Per 2008-2010 metus šalies ekonomika susitraukė apie 25 proc., tačiau pastaruoju metu stabiliai augo.
Europos pareigūnai reiškė iki į šiol išliekančius nuogąstavimus dėl Latvijos bankų sistemos, nes joje didelę indėlių dalį laiko toje šalyje negyvenantys klientai, daugiausia Rusijos piliečiai.
Šalyje negyvenantys bankų klientai krizės atveju yra labiau linkę perkelti savo kapitalą kitur negu vietos indėlininkai, todėl Latvijoje susiklosčiusi padėtis gali lemti mažesnį bankų stabilumą.
Atskirame įvertinime ECB nurodė, kad Latvija turi išlikti budri, siekiant užtikrinti tolesnį infliacijos valdymą, tačiau pažymėjo, kad šalies bankai yra pakankamai stiprūs.
Kita vertus, šalyje negyvenančių klientų indėlius ECB laiko „svarbia rizika finansiniam stabilumui“.
Latvija įsipareigojo įsivesti eurą 2004 metais, stodama į Europos Sąjungą.
Pagal ES sutartį, visos Bendrijos narės privalo galiausiai tapti euro zonos narėmis, nors gali prireikti daugelio meto, kol jos išpildys griežtis Maastrichto kriterijus. Vienintelės išimtys yra Didžioji Britanija ir Danija, kurios euro įsivesti neprivalo.
A.Šemeta: Latvijos pasiekimai – tvarūs
EK narys Algirdas Šemeta, komentuodamas Komisijos išvadą, kad Latvija atitinka Mastrichto kriterijus ir todėl gali įsivesti eurą nuo 2014 m. sausio 1 d., sakė, kad Latvija ne tik atitinka makroekonominius narystės euro zonoje reikalavimus, bet jos pasiekimai yra ilgalaikiai, tvarūs, ne vien momentiniai.
„Tai didžiulio pasitikėjimo valstybe ir jos vykdoma ekonomine politika išraiška. Būtina pabrėžti, kad Latvijos įvertinimas yra ne tik ryžtingų ir veiksmingų Latvijos vyriausybės sprendimų, bet ir šios šalies piliečių sąmoningumo ekonominių reformų laikotarpiu rezultatas. Šis pasiekimas yra pagrindas kurti labiau užtikrintą šalies ateitį“, - sakė A.Šemeta.
Pasak jo, Latvijos pavyzdys įrodo – Baltijos šalys pasirinko teisingą kovos su krize būdą.
„Lietuvai, siekiančiai įsivesti eurą 2015 m., ši broliškos latvių tautos patirtis bus naudinga. Tai galimybė nuodugniai išanalizuoti, kokie kriterijai lėmė EK sprendimą, jog Latvija pasiekė aukštą tvarios ekonominės konvergencijos laipsnį. Latvijos pavyzdys taip pat rodo, kad euro klubas nėra uždaras: jeigu šalis pasiekia reikalaujamus kriterijus, jai nebus keliamos politinės kliūtys tapti klubo nariu”, - sakė EK narys.