Savo ruožtu „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad Latvijos ekonomika kyla iš didesnės duobės, tad ir augimas natūraliai spartesnis, todėl nereikėtų sakyti, kad latviai lietuvius lenkia.
Latvijos BVP augimas trečią šių metų ketvirtį siekė 2,5 proc. ir buvo 0,7 proc. didesnis nei Lietuvos (1,8 proc.). Pasak J.Rojakos, rodikliai buvo netikėtai maži, daugelio analitikų vilčių nepateisino.
Latvijos BVP augimas trečią šių metų ketvirtį siekė 2,5 proc. ir buvo 0,7 proc. didesnis nei Lietuvos (1,8 proc.).
„Tiesą sakant, Latvijos augimo rodikliai taip pat nebuvo tokie dideli, kokių tikėjosi dauguma analitikų, tačiau atsiliekame jau kurį laiką. Pagrindinė mūsų nesėkmės priežastis – gerokai didesnė Rusijos rinkos įtaka mūsų ekonomikai.
Latvijos turizmo sektorius didele dalimi priklauso nuo Rusijos, daugiau verslo sąsajų su Rusija esama ir finansų bei draudimo srityse, bet dėl maisto produktų embargo labiau nukentėjo Lietuvos maisto pramonė. Skaudesnes pasekmes patyrė ir su tuo susijęs transporto, logistikos sektorius“, – kalba ekonomistė.
Proveržis – kitąmet
LRT.lt kalbintų ekonomistų teigimu, Lietuvos spartesnis augimas laukia kitąmet.
N.Mačiulis teigia manantis, kad 2016 metais ir Lietuvos, ir Latvijos ekonomika turėtų augti labai panašiai – apie 3 proc.
„Metų pabaigoje eksporto rodikliai jau turėtų būti geresni, o geresni BVP augimo rodikliai pasirodys pavasariop. Tačiau nemanau, kad galima tikėtis labai didelio proveržio.
Bet yra ir teigiamų dalykų – daugiau dėmesio pradėjome skirti naujoms rinkoms užkariauti. Nors tai nebus greitas rezultatas: pavyzdžiui, Airija link geros savo pozicijos Kinijos rinkoje ėjo maždaug septynerius metus. Kad pajudėtume greičiau, mums reikėtų smarkiai palengvinti verslo sąlygas ir pritraukti užsienio investicijų, nes kaip tik šiuo metu užsienio investuotojai dairosi naujų rinkų“, – kalba J.Rojaka.
Savo ruožtu N.Mačiulis teigia manantis, kad 2016 metais ir Lietuvos, ir Latvijos ekonomika turėtų augti labai panašiai – apie 3 proc.
