Pasak jo, Latvija kelerius metus galėjo skolintis tarptautinėse rinkose už artimas nulinėms palūkanas, bet dabar apie tokį pajamingumą reikia pamiršti – ateityje skolinimosi kaštai sieks 3-5 proc. metinių palūkanų.
„Pinigai turės kitokią kainą, ir ji augs. Pigių pinigų laikas baigėsi“, – pažymėjo Finansų ministras.
Pernai valstybės skolai aptarnavimui buvo skirta 167 mln. eurų, šiemet šios išlaidos didės iki 202 mln. eurų, kitąmet - 362 mln. eurų, o 2025 ir 2026 metais sieks 498 mln. eurų kasmet. Kreditoriams ateinančiais metais teks grąžinti 1,633 mlrd. eurų, 2025-aisiais – 1,862 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,02 mlrd. eurų.
Kita vertus, Latvijos valstybės skolos bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tikimasi, kad šių metų pabaigoje jis pasieks 40 proc., o tolesniais metais stabilizuosis ties 41 proc., ir Latvija laikysis fiskalinės drausmės įstatyme nustatytos skolos ribos (60 proc. BVP).
Latvijos vyriausybė lapkričio 1-ąją patvirtino 2024 metų valstybės biudžeto projektą bei biudžetų laikotarpiui iki 2026-ųjų apmatus. Kitąmet į valstybės iždą planuojama surinkti 14,486 mlrd. eurų, o jo išlaidos siektų 16,212 mlrd. eurų.