Pasak jos, situacija yra gana stabili ir būdinga Latvijos darbo rinkai, o agentūroje užsiregistravo kiek mažiau nei 66 tūkst. darbo ieškančių žmonių.
Vasarą ir ankstyvą rudenį taip pat auga registruotų laisvų darbo vietų skaičius, o šiuo metu užregistruota daugiau nei 20 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau pastebima tendencija, jog sunku rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
„Žinoma, COVID-19 turi tam tikrą poveikį nedarbo lygiui, tačiau jis nėra reikšmingas. Negalime jo lyginti su 2008 metų krize, nors poveikis ir yra didesnis atskiriems sektoriams – turizmui, maitinimo įstaigoms, kurie dar negrįžo į iki pandemijos buvusį lygį“, – teigė E.Simsone.
Teigiamas ženklas yra tai, kad agentūra negavo paraiškų dėl kolektyvinių atleidimų, susijusių su COVID-19 ar nuo liepos mėnesio įsigaliojusių mokesčių politikos pakeitimų.
Pasak specialistės, sudėtingiausias Latvijos darbo rinkos aspektas yra regioniniai skirtumai, nes žmonių mobilumas yra labai mažas.
Paklausta, ar padaugėjo darbų, kuriuos galima atlikti nuotoliniu būdu, E.Simsone teigė, kad tokių darbo vietų yra tik kiek daugiau nei 1 procentas.
Kaip pranešta, birželio pabaigoje registruotas nedarbo lygis Latvijoje siekė 7,4 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis nei gegužės pabaigoje.
