Kai kurie Latvijos energetikos verslininkai, pavyzdžiui, „Latvijas gaze“ valdybos narys Juris Savickis, kuris prieš keletą metų ragino vyriausybę aktyviau siekti teisės ręsti regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą Rygoje, viešai patarė šalies vyriausybei nesigalynėti su „Gazprom“. Jis tvirtino, esą Latvijai bus geriau, jeigu vyriausybė atsisakys pirmenybės teisės į „E. ON“ akcijas Rusijos koncerno naudai.
Pasak dienraščio, Baltijos rinkai esą kiltų grėsmė, jeigu vyriausybė abejingai reaguotų į „E.ON“ akcijų išpardavimą, nes „Gazprom“ su „Itera“ galėtų įsigyti daugiau nei 90 proc. „Latvijas gaze“ akcijų. Kol bus Latvijoje pradėtas įgyvendinti trečiasis ES energetikos paketas, naujieji savininkai turėtų teorinę galimybę keisti „Latvijas Gaze“ struktūrą, o grėsmė kiltų, jeigu jie sumanytų išskirti Inčukalnį į atskirą bendrovę, vėliau ją parduotų ar išnuomotų trečiosioms šalims.
Latvijos vyriausybė antradienį nutarė pateikti „E.ON Ruhrgas“ neįpareigojantį pasiūlymą išpirkti 47,2 proc. „Latvijas gaze“ akcijų. Latvijos premjerė Laimdota Straujuma anksčiau dienraščiui tvirtino, kad Latvija neturi intereso dalyvauti dujų versle, todėl šalis pirmenybę į E.ON akcijas perleistų kuriam nors investuotojui iš ES arba JAV. Toks variantas, pasak jos, „būtų pats geriausias“.
Apie parduodamas „Latvijas gaze“ akcijas pastaruoju metu aktyviai diskutavo visos Baltijos šalys ir Lenkija, nes šios valstybės yra suinteresuotos, kad kuo greičiau atsirastų bendra Baltijos šalių dujų rinka, pradėjus veikti SGD terminalui Svinouiscėje bei Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį.
