Augimo prognozė ateinantiems metams kilstelta nuo 5,3 proc. iki 6,5 proc., o 2023 metams dabar prognozuojama ekonominė plėtra 3,6 procento.
Pasak Latvijos banko prezidento Martino Kazako, pagerinti prognozes leido palanki pinigų politika ir palankios finansavimo sąlygas, taip pat plati fiskalinė parama įmonėms ir asmenims, siekiant sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį.
Jo žodžiais, darant prielaidą, kad skiepijimas vyks pagal planą, ribojimai bus sušvelninti antrąją šių metų pusę, tai pagerins vartotojų ir verslo nuotaikas, o per pandemija dėl atsargumo ar vartojimo ribojimų sutaupytų lėšų didesnis eikvojimas lems spartų vartojimo augimą.
Centrinis bankas tikisi spartaus ekonomikos atsigavimo antrąjį pusmetį, kuris tęsis ir ateinančiais metais, kuris mažins nedarbo lygį.
2021-ųjų infliacijos prognozė padidinta nuo 1,1 proc. iki 1,8 proc., 2022 metų – nuo 1,6 proc. iki 2,2 procento. 2023-aisiais tikėtinas vartojimo kainų augimas 1,8 procento.
Latvijos banko vertinimais, valstybės biudžeto deficitas, pernai sudaręs 5,3 proc. BVP, šiemet sieks 7,7 proc. BVP (ankstesnė prognozė – 3,8 proc.), kitąmet – 1,2 proc. BVP (1,5 proc.), 2023 metais – 0,2 proc. BVP (0,4 proc.).
Prognozuojama, jog valstybės skolos ir BVP santykis šiais metais padidės nuo 44,7 proc. iki 48,6 proc., bet ateinančiais metais sumažės iki 46,7 procento.
Nacionalinės statistikos tarnybos negalutiniais duomenimis, 2020-aisiais ekonomika susitrauk 3,6 proc., o vidutinės metų infliacija buvo 0,2 procento.