„Tai ne tik išorinio šoko, bet ir Latvijos ekonomikos struktūrinės problemos – konkurencijos stygius tam tikruose sektoriuose, taip pat įmonių nesugebėjimas sušvelninti pasaulinio kainų augimo per produktyvumą“, – sakė Martinis Kazakas pirmadienį interviu visuomeninei televizijai.
Pasak jo, aukštą infliaciją daugiausia lemia tai, kad energijos išteklių ir maisto produktų dalis vartojimo krepšelyje Latvijoje yra didesnė nei kitose Europos Sąjungos narėse.
„Tai, kad esame neturtingi, didžiąja dalimi paaiškina didesnę infliaciją, tai yra energija ir maisto produktai užima didesnes mūsų vartojimo krepšelio dalis. Tai yra du sektoriai, kuriuose stebimas sparčiausias kainų augimas. Vien dėl to, kad tenka išleisti daugiau, mums kainų augimas yra proporcingai didesnis, bet tai nėra vienintelis veiksnys – yra nemažai kitų faktorių“, – kalbėjo M.Kazakas.
Jo žodžiais, energijos kainos Latvijoje kilo daug sparčiau nei kai kuriose kitose ES šalyse dėl didesnės priklausomybės nuo Rusijos.
M.Kazakas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijos įmonės yra mažos, todėl jos nepajėgios amortizuoti pasaulinių kainų šuolio bei palyginti greitai jį perkelia vartotojams.
„Tai – ir konkurencijos klausimas. Matome, kad įmonių pelningumas bent jau iki rudens daugeliu atvejų nebuvo sumenkęs, nepaisant labai staigaus žaliavų brangimo. Tai reiškia, kad padidėjusias išlaidas lengva perkelti vartotojams, ir tai gali būti ženklas, kad konkurencija nėra pakankama“, – sakė M.Kazakas.
Kaip jau buvo skelbta, Latvijos centrinis bankas praėjusį penktadienį pablogino ekonomikos augimo 2022-aisiais prognozę nuo 3 proc. iki 2,1 proc., o nuosmukio 2023-aisiais – nuo 0,2 proc. iki 0,3 proc., pareikšdamas, jog ekonomikos sulėtėjimas veikiausiai bus palyginti trumpas ir negilus.
