Vien tik gegužę eksportas įvertintas 1,249 mlrd. eurų – 3,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 34,7 proc. daugiau nei prieš metus, atsižvelgus į sezoniškumą bei kalendorinį faktorių. Importas per mėnesį paaugo 3,3 proc., per metus – 46,8 proc. iki 1,606 mlrd. eurų.
Prekyba pagyvėjo visų pagrindinių grupių prekėmis, o augimas labiausiai sietinas su kuklia pagyvinimo baze, kaii pernai gegužę dėl COVID-19 pandemijos krizės eksporto ir importo metinis kritimas siekė atitinkamai 15,8 proc. ir 28,2 procento.
Užsienio prekybos balansas per metus pablogėjo, nes eksporto dalis visoje prekybos apyvartoje sumenko iki 43,7 proc. nuo 46,7 proc. pernai gegužę.
Svarbiausios latviškų prekių eksporto rinkos iš Europos Sąjungos narių šiemet gegužę buvo Lietuva (17,8 proc. viso eksporto), Estija (11,5 proc.), Vokietija (7,4 proc.), Švedija (6,1 proc.). Daugiausiai importuota iš Lietuvos (15,6 proc. viso importo), Vokietijos (11,6 proc.), Lenkijos (9,6 proc.), Estijos (7,9 proc.).
Iš kitų valstybių aktyviausiai prekiauta su Rusija – 6,2 proc. viso eksporto ir 9,6 proc. viso importo.
Pagrindinės Latvijos eksporto prekės – mediena ir jos gaminiai (19,6 proc. viso eksporto), elektros įrengimai (10,3 proc.), mechanizmai (6,4 proc.), o importo – elektros įrengimai (9,9 proc. viso importo), mechanizmai (9,2 proc.), mineralinis kuras (9,2 proc.).
