Latvijos parlamentaras R.Ražukas: mes negalėjome net kritikuoti Centrinio banko vadovo, o jis mus mokė, kaip gyventi

Latvijos politikus, kaip ir visą šalies visuomenę, šokiravo žinia apie Centrinio banko vadovo Ilvaro Rimševičiaus sulaikymą ir pirmadienį paviešintus kaltinimus dėl galimo 100 tūkstančių eurų kyšio. „Sunku suvokti, kaip žmogui, per mėnesį uždirbančiam 16 tūkstančių eurų, dar negana. To niekas negali suprasti Latvijoje“, – 15min sakė Latvijos parlamento narys, valdančiosios koalicijos narys, lietuvių kilmės Romualdas Ražukas.
Romualdas Ražukas
Romualdas Ražukas / Foto.lu.lv nuotr.
Temos: 3 ABLV Latvija Bankas

– Pone Ražukai, dabar daug kas Latvijoje ginčijasi, ar susijęs Centrinio banko vadovo sulaikymas ir ABLV banko problemos. Kas apie tai kalbama parlamente?

Juk jis visą Latviją mokė, kaip reikia gyventi, leido brošiūras apie sveikatos, švietimo reformas. Visada stebėjausi, kodėl tuo užsiima Centrinio banko vadovas, – sakė R.Ražukas.

– JAV Iždo departamento kaltinimai, kad šis bankas plauna pinigus ir yra susijęs ryšiais su Šiaurės Korėjos ginklų kūrimo programa, yra skandalingi. Tačiau mūsų tai nenustebino, nes jau anksčiau nepriklausoma priežiūros komisija yra nubaudusi šį bei dar keturis bankus už panašius pažeidimus. Viskas nuskambėjo tik tada, kai tai paskelbė JAV, taigi pasklido plačiai tarptautinėje erdvėje. Taigi, jau mūsų institutai anksčiau tai konstatavo.

Apskritai, Latvijoje yra 18 didesnių bankų, o 5 iš jų buvo jau nubausti. Tačiau ryšio tarp Centrinio banko vadovo sulaikymo ir ABLV banko problemų nematau.

– Kaip jūs reagavote į žinią, kad sulaikytas dėl kyšininkavimo Latvijos centrinio banko vadovas?

– I.Rimševičiaus sulaikymas buvo perkūnas iš giedro dangaus. Juk jis visą Latviją mokė, kaip reikia gyventi, leido brošiūras apie sveikatos, švietimo reformas. Visada stebėjausi, kodėl tuo užsiima Centrinio banko vadovas. Bet mes klausėmės ir tylėjome. Kaip gali kritikuoti Centrinio banko vadovą? Juk jis kaip ir Nacionalinio banko prezidentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius

Man protu nesuvokiama, kaip 16 tūkstančių eurų per mėnesį uždirbantis asmuo taip galėtų pasielgti. Nesuvokiama, ko dar jam gali trūkti.

Negana to, šiandien Kovos su korupcija biuras pareiškė, kad jis dalyvavo kartu su nusikalstama grupe. Kai Nacionalinio banko vadovas, kartu ir Europos centrinio banko valdybos narys, kaltinamas tokiais dalykais – tai sunku net suvokti. Mes skundžiamės, kad kažkas neduoda vienam ar kitam parlamentarui dirbti su slapta informacija, o banko vadovas dirbo su Europos paslaptimis. Tai mums didelis smūgis.

– Kaip manote, ar dėl to tarptautinėse finansų rinkose nesusvyruos pasitikėjimas Latvija ir jos finansine struktūra?

– Manau, kad protingi žmonės supranta, kad tai konkretūs atvejai. Pagaliau yra gerai, kad viskas pratrūko. Didžiuojuosi, kad Latvijoje nėra neliečiamų asmenų. Ilgai turėjome problemų su Kovos su korupcija biuru, bet prieš pusmetį buvo pakeistas vadovas, ir štai dabar matome pokyčius.

– Kodėl taip dažnai girdime apie įtarimus, kad pinigai plaunami Latvijos komerciniuose bankuose? Ar tai susiję tik su istorinėmis priežastimis?

– Taip, galima sakyti, kad taip istoriškai susiklostė. M.Gorbačiovo laikais daug žmonių pradėjo keisti pinigus, taip praturtėjo ir tapo bankų savininkais. Juk tai ir „Parex“, ir „Rietumu“ bankų pradžia. Be to, taip istoriškai susiklostė, kad šiuose bankuose daugiau rusiškos kilmės pinigų, nes savininkai turėjo daugiau kontaktų savo etninėje gimtinėje. Be to, Vladimirui Putinui padedant kai kurie veikėjai Rusijoje savo aktyvus perkėlė į kitus kanalus Vakaruose, ir dalis tų pinigų ėjo per Latviją.

Tačiau nesuprantu tik vieno – kodėl šie bankai vienas po kito sproginėja. Jau net sunku būtų suskaičiuoti, kiek tokių bankų žlugo Latvijoje – gal dešimt.

– Kaip vertintumėte JAV mestus kaltinimus, kad per Latvijos banką buvo pervedami pinigai Šiaurės Korėjos ginklų kūrimo programai?

– Matyt, kad per Latvijos bankus ir per Rusiją kai kurie asmenys plovė pinigus. Taip padėdami kitiems asmenims per Rygos bankus pervesti pinigus į trečiąsias šalis.

– Jei žlugtų ABLV – kokį smūgį patirtų Latvijos finansų rinka ir biudžetas?

– Šalies gyventojų tai nelabai paveiktų, nors pagal aktyvus tai trečias bankas šalyje. Tačiau pagrindiniai jo klientai – nerezidentai, taigi tarptautinėse rinkose būtų daugiau praradimų, bet šalies viduje – mažiau. Nesu girdėjęs iš savo pažįstamų rato, kad kažkas būtų šio banko klientas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ABLV bankas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ABLV bankas

Tačiau biudžetui tai gali būti iššūkis, nes pagal įstatymus banko indėlininkams turėtų būti grąžinama bent 100 tūkstančių eurų. Parlamente tai bus aštrus klausimas, nes Stabilizacijos fondas patuštintas buvusių bankų bankrotų, taigi pinigų bus dairomasi biudžete. Spalio mėnesį Latvijoje vyks rinkimai, tad prognozuoju aštrius debatus šiuo klausimu.

Tačiau reikia konstatuoti, kad Latvijoje vyksta apsivalymas, o finansinė padėtis yra visiškai stabili.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis