Planas numato NATO reikalavimus atitinkantį krašto gynybos finansavimą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
2019 metų Latvijos centrinės valdžios iždo deficitas neturi viršyti 0,6 proc. BVP, o panaudojus fiskalinį rezervą jis negali viršyti 0,5 proc. BVP.
Vyriausybė įpareigojo Finansų ministeriją šią savaitę šių metų valstybės biudžeto projekto planą pateikti Europos Komisijos ir Euro zonos grupės vertinimams, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.
Premjeras Krišjanis Karinis praėjusio mėnesio pabaigoje prognozavo, jog šalies parlamentas 2019-ųjų valstybės biudžeto įstatymą veikiausiai priims tik balandžio pradžioje.
K.Karinis tada pabrėžė, jog jokie nauji mokesčiai ar esminiai mokesčių pakeitimai neplanuojami.
2019-uosius Latvija pradėjo turėdama taip vadinamą laikinąjį biudžetą, per tris mėnesius po parlamento rinkimų spalio pradžioje nepavykus suformuoti vyriausybės.
Prezidento Raimondo Vėjuonio pasirašytos atitinkamos valstybės biudžeto ir finansų valdymo įstatymo pataisos skelbia, jog 2019-aisiais iždo išlaidos per mėnesį negalės viršyti 2018 metų biudžeto išlaidų 12-osios dalies. Tokia tvarka galios tol, kol įsigalios 2019 metų biudžeto įstatymas, patvirtintas naujosios vyriausybės ir priimtas parlamento.
Pasitraukianti vyriausybė buvo patvirtinusi 2019 metų biudžeto planą, kuriuo numatytos 9,178 mlrd. eurų įplaukos (217 mln. eurų didesnės nei 2018-aisiais) ir 9,205 mlrd. eurų išlaidos (96 mln. eurų didesnės).
