Penktadienį Lenkijos eurokontrolė paskelbė, kad nesant susitarimo Civilinės aviacijos administracija nuo gegužės 1 d. Lenkijoje turės pradėti taikyti oro eismo apribojimus, skelbia portalas Money.pl. Teigiama, kad tai pirmiausia paveiks Šopeno ir Modlino oro uostus netoli Varšuvos.
Varšuvos dispečeriai atsakingi už pakilimus ir nusileidimus abiejuose oro uostuose, tačiau jie taip pat kontroliuoja visos Lenkijos oro erdvę.
Taigi dėl šios situacijos Lenkija negalės aptarnauti viso oro eismo – tiek skrydžių į Lenkijos oro uostus ir iš jų, tiek vadinamojo tranzitinio eismo, kitaip tariant, orlaivių, kurie skraido virš Lenkijos, skelbia Money.pl.
Vis dėlto vėliau Lenkijos valdžios atstovai pranešė, kad šalies oro erdvė tranzitiniams skrydžiams nebus uždaryta.
„Jei Lenkijos oro eismo tarnybų agentūros (PANSA) ir skrydžių vadovai nesutars, tranzitiniai skrydžiai per Lenkiją ar skrydžiai į regioninius oro uostus nebus atšaukiami; kliūtis yra Šopeno ir Modlino oro uostai“, – tvirtino Civilinės aviacijos administracijos vadovas Piotras Samsonas, kurį cituoja Polsatnrews.pl ir Gazetaprawna.pl.
Lenkijos Civilinės aviacijos administracijos vadovas P.Samsonas „Reuters“ komentavo, kad dėl vykstančių streikų du pagrindiniai Varšuvos oro uostai turės tik 26 skrydžių vadovus. Skrydžiai į Varšuvą bei iš jos greičiausiai bus masiškai atšaukiami, tačiau Lenkijos oro erdvė neturėtų būti uždaryta.
„Pusė šių skrydžių bus atliekama mūsų oro erdvėje, pusė jų bus nukreipta į kaimynines šalis, tačiau skrydžiai virš Lenkijos nebus atšaukti“, – žurnalistams sakė P.Samsonas.
Lietuvai įtakos neturėtų daryti
15min užklausė Susisiekimo ministerijos ir Oro navigacijos, kaip tai galėtų paliesti Lietuvą.
Susisiekimo ministro atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė trečiadienio popietę teigė neturinti duomenų apie situaciją ir patarė kreiptis į įmonę „Oro navigacija“.
Tuo metu pastarosios atsiųstame komentare teigiama, kad tikroji situacija bus aiškesnė gavus galutinius Lenkijos oro eismo tarnybų agentūros (PANSA) bei Lenkijos Civilinės aviacijos administracijos sprendimus.
„Remiantis dabartiniais vertinimais ir Eurokontrolės (angl. EUROCONTROL) specialistų suplanuotų skrydžių srautų duomenimis, prie jau esamo tranzitinių skrydžių sumažėjimo dėl sankcijų Rusijos federacijos vežėjams, galimas papildomas 20-30 proc. siekiantis tranzitinių skrydžių skaičius kritimas Lietuvos oro erdvėje“, – 15min teigė Saulius Batavičius, „Oro navigacija“ generalinis direktorius.
Pagal Eurokontrolės planą, anot jo, skrydžiams į Lietuvos oro uostus tai įtakos neturėtų turėti, išskyrus skrydžius iš pagrindinių Varšuvos oro uostų, paveiktų numatytų apribojimų.
Paskelbė apribosianti dviejų oro uostų darbo laiką
Kad Lenkija ruošiasi apriboti skrydžius į Varšuvą ir iš jos, praneša ir portalas Politico.eu.
Dėl šio žingsnio didžiausias Lenkijos oro uostas Varšuvos Šopeno oro uostas ir mažesnis Modlino oro uostas į šiaurę nuo miesto, aptarnaujantis „Ryanair“, dirbs tik nuo 9.30 iki 17.00, todėl bus sustabdyta apie 300 skrydžių per dieną.
Premjero įsakyme taip pat pateikiamas prioritetinis 32 oro uostų, iš kurių galima skristi į Varšuvą, sąrašas, pradedant trimis Londono oro uostais – Heathrow, Lutono ir Stanstedo, toliau – Frankfurto, Niujorko, Čikagos, Paryžiaus, Briuselio, Stambulo ir Romos pagrindiniais oro uostais. Šiame sąraše yra ir Vilnius.
Be to, skrydžiams iš Varšuvos Šopeno oro uosto teikiama pirmenybė prieš skrydžius iš Modlino.
Į sąrašą taip pat pateko Lenkijos Ščecino ir Žešuvo oro uostai, nes pastarasis yra pagrindinis karinės ir kitos pagalbos siuntimo į karo nuniokotą Ukrainą punktas.
„Labai tikėtina, kad būsime priversti atšaukti iki 75 proc. suplanuotų skrydžių arba pakeisti skrydžių valandas“, – sakė Lenkijos nacionalinė oro transporto bendrovė LOT.
Tačiau jos konkurentai piktinasi, kad apribojimai palankūs Lenkijos valstybiniam vežėjui.
„Ministras pirmininkas savavališkai atrinko 32 kryptis, į kurias skrendama iš Varšuvos, kad joms būtų suteikta pirmenybė gegužės 1 d. numatomo ATC pajėgumų žlugimo atveju“, – teigiama „Ryanair“ pareiškime.
Pasak „Ryanair“, maršrutų į Stokholmą ir Milaną neįtraukimas yra „nepaaiškinamas“, kaip ir „LOT maršrutų į Berlyną ir Vilnių, kuriuos galima lengvai pasiekti traukiniu arba keliais vos per kelias valandas“.
Derybos aklavietėje
Kaip rašo Politico.eu, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis išleido įsakymą apriboti oro uostų veiklą, nes iškilo grėsmė, kad dar daugiau skrydžių vadovų išeis iš darbo. Šiuo metu aklavietėje atsidūrusios derybos su Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra (PANSA).
„Jei nebus pakankamai kontrolierių, skrydžius teks apriboti“, – antradienį perspėjo M. Morawiecki.
M.Morawiecki taip pat išsakė savo nuomonę apie kontrolierius, sakydamas: „Tai siaura profesinė grupė, kuri daug uždirba Varšuvoje, ir manau, kad jie galėtų čia rasti kompromisą ir susitarti“. Jis pridūrė, kad jie turi „vienas geriausių darbo sąlygų Europoje“, ir pabrėžė, kad jie dirba tik 30 valandų per savaitę.
Nukentėjusios oro linijų bendrovės pagrasino reikalauti iš PANSA atlyginti nuostolius, jei negalės skraidyti iš Lenkijos sostinės.
Problemos esmė – Varšuvos skrydžių kontrolierių atsisakymas pasirašyti naujas darbo užmokesčio taisykles. Sausio mėn. PANSA pareiškė, kad mėnesinio darbo užmokesčio, retais atvejais siekiančio 100 000 zlotų (21 500 eurų), „neįmanoma“ išlaikyti. Pagal naująsias taisykles aukščiausias darbo užmokestis turėtų būti 45 000 zlotų per mėnesį.
Iš 208 šių metų pradžioje dirbusių skrydžių vadovų 44 išėjo vasario mėnesį, o dar 131, kaip pranešama, ruošiasi išeiti iki balandžio pabaigos.
Ekspertai: „Skrydžių vadovų streikai yra kitas žanras“
Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus sakė, kad šiuo metu sunku prognozuoti situaciją.
Jo teigimu, Lenkija dabar galvoja, kaip išsisukti su mažesniu darbuotojų skaičiumi, o tai liečia labai rimtus skrydžių ribojimus.
„Jeigu taip atsitiktų, jeigu šis klausimas nebūtų išspręstas ir tranzitiniai skrydžiai virš Lenkijos nebūtų galimi, tai taptų dar viena zona, kurią lėktuvai, skrendantys į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis, turėtų apskristi. Dabar negali skristi virš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, tai atsiradus Lenkijai būtų labai didelis oro erdvės koridorius, ir kai kurie skrydžiai taptų labai aplinkiniai“, – 15min sakė ekspertas.
Jo teigimu, jei Varšuvos oro uostai dirbtų iki 17 valandos, tai neišvengiamai turėtų poveikį Lietuvoje
Visgi S.Bartkus svarstė, kad galimos pasekmės būtų tokios didelės ir stiprios, jog norisi galvoti, kad susitarimas bus pasiektas.
Tuo metu Nacionalinės aviacijos industrijos valdybos narė Vilma Vaitiekūnaitė, vertindama situaciją, sakė, kad skrydžių vadovų streikai yra „kitas žanras“, nes jie yra esminė sąlyga tam, kad skrydžiai apskritai galėtų vykti.
„Visi bus suinteresuoti susitarti šitoje vietoje, nes ilgalaikis išbalansavimas aviacijos industrijai po dviejų tokių žiaurių metų ir pandemijos bus skausmingas“, – 15min sakė V.Vaitiekūnaitė.
Tuo metu Civilinės aviacijos asociacijos valdybos narys, „Global Airways“ operacijų vadovas Artūras Stankevičius 15min sakė, jog tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, kai skrydžių vadovai nesutaria su darbdaviais dėl darbo sąlygų.
„Dabar panašu kad tą patį matome ir Lenkijoje. Kol kas aš matau dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – santykių aiškinimąsi, kai situacija išeina į viešą erdvę suteikiant spaudimą vienai ar kitai pusei”, – nurodė A.Stankevičius.
Jei nutiktų taip, kad Lenkijos erdvė visgi būtų uždaryta, pasak V.Vaitiekūnaitės, tai lemtų skrydžių atšaukimą ir krūvą nukentėjusių keleivių.
„Žiūrint iš streikų perspektyvos, Lenkija dėl darbuotojų streikų, ypatingai aviacijų, yra turėjusi nemažai sutrikdymų. Ypatingai išsiskyrė 2018-2019 metai, kai buvo pats jų pikas ir labai daug tiek antžeminių darbuotojų profsąjungų organizavo streikus, buvo sutrikdyta oro uostų veikla, skrydžiai negalėjo vykti, tiek vyko avialinijų darbuotojų streikai ar ketinimai streikuoti“, – sakė V.Vaitiekūnaitė.
