Buvęs D.Trumpo patarėjas S.Bannonas praėjusią savaitę pareiškė, kad JAV įsitraukė į prekybos karą su Kinija dešimtmečiams.
„Mes kariaujame su Kinija ir laimime“ – sakė jis CNBC televizijoje. – D.Trumpas turi suvienyti Vakarus prieš totalitarinę Kiniją. [...] Tai turi baigtis pergale. Pergalė bus tuomet, kai JAV gaus pilną prieigą prie Kinijos rinkos."
S.Bannonas tikino, kad jo žinutės Baltuosiuose Rūmuose vis dar yra girdimos, mat jis turi ryšių su administracijos pareigūnais ir su prezidentu bendrauja per teisininkus.
Savo ruožtu JAV investicijų milžinės „Blackstone” prezidentas Jonatanas Gray mano, kad Kinija ir JAV galiausiai pasieks prekybos sutarimą.
„JAV ir Kinija supranta tikrąsias prekybos karo eskalacijos rizikas. Tikime, kad ilguoju laikotarpiu bus rastas sprendimas“, – CNBC televizijoje kalbėjo J.Gray.
Pasak jo, investuotojai neturėtų perdėtai reaguoti į neigiamų naujienų srautą.
„Žvelgiu per ilgalaikio laikotarpio perspektyvą. Akivaizdu, kad abiejų pusių interesas būtų išspręsti šią problemą. Ar susitarimas bus rastas greitai? Nemanau“, – teigė jis.
Tai – tikras prekybos karas
„Dešimtmečius nesame matę situacijos, kada didžiosios pasaulio ekonomikos viena kitai per gana trumpą laikotarpį pritaiko importo tarifus labai plačiam prekių sąrašui. Tai jau nebėra grasinimai. Jau įvyko keli tarifų pritaikymo raundai – tarifus pritaikius JAV, atsakė Kinija, Kanada, Meksika, ES. Atsakyta importo tarifais plačiam, politiškai jautriam prekių sąrašui, galinčiam pakenkti respublikonams artėjančiuose Senato rinkimuose.
Neseniai matėme, kad JAV pateikė naują 200 mlrd. dolerių vertės Kinijos prekių sąrašą, tuo pačiu svarsto, ar nereikėtų pritaikyti 20 proc. importo tarifo Europoje gaminamiems automobiliams. Europa savo ruožtu rengia prekių sąrašą, kuriam muitai būtų pritaikyti tuo atveju, jei JAV įgyvendintų užmojus apmokestinti Europoje gaminamus automobilius. Karas vyksta įvairiuose frontuose ir įtampa didėja, galima sakyti, kiekvieną dieną“, – kalba banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N.Mačiulis
Pasak pašnekovo, esminis klausimas yra tai, ar D. Trumpas kažkuriuo metu gali atsitraukti ir nutraukti importo tarifų karuselę. N.Mačiulio teigimu, reikėtų stebėti Jeano-Claude`o Junckerio vizitą JAV, kur jis, kaip teigiama, turi gerą ir blogą pasiūlymus D.Trumpui.
„Yra vilties, kad D.Trumpas atsitrauks, jis patiria spaudimą ir iš respublikonų, ir iš JAV verslo. Norisi tikėti, kad dėl laisvesnės prekybos bus susitarta, nes kol kas mes artėjame prie didžiausio prekybos karo daugiau nei per pusę amžiaus.
Tačiau klausimas, kiek tas prekybos karas gali trukti, – sudėtingas. Jį gali nutraukti pirmiausia JAV, nes iš esmės visa įtampa kyla iš vieno žmogaus – D.Trumpo“, – sako ekonomistas.
Politologas L.Kojala prekybos konfliktą taip pat vadina karu bei pažymi, kad priemonės, kurių ėmėsi JAV, nėra visai nepagrįstos.
„Sunku prognozuoti, ar tai galėtų tęstis dešimtmetį, nes tai priklauso nuo politinių sprendimų, kuriuos, net jei jie jau padaryti, galima atšaukti ir pakeisti. Tai nebūtinai turi būti tęstinis procesas, tačiau tai, kas vyksta, jau yra nebe derybinė šalių pozicija, o prekybos karas. Būtent taip tai vadinama Briuselyje.
Tačiau reikia turėti mintyje faktą, kad tos priemonės, kurių imasi amerikiečiai, nėra nepagrįstos. Akivaizdu, kad Kinija saugo savo rinką, tačiau tuo pat metu nori eksportuoti į visą pasaulį. Jau nekalbant apie tai, kad JAV sukurta intelektinė nuosavybė tiesiogine to žodžio prasme ten yra vagiama. D.Trumpas, norėdamas pakeisti situaciją, kurios nepavyko pakeisti ir Barackui Obamai, mano, kad tos agresyvios priemonės turės poveikį“, – kalba L.Kojala.
Įsibėgėjęs prekybos karas gali sukurti pavojingą situaciją
LRT.lt jau rašė apie tai, kokia sudėtinga situacija pasaulio ekonomikoje gali susiklostyti dėl įsibėgėjusio prekybos karo.
Ekonomistas N.Mačiulis sakė, kad kol kas horizonte matyti daugiau grėsmių ekonomikai nei galimybių susitarti.
„Stebėdami JAV ir Kinijos santykius matome, kaip prekybos barjerai vystosi ir yra eskaluojami. Tai – labai geras pavyzdys, kaip nenusileidžiant nė vienai pusei, galime atsidurti situacijoje, kokioje pasaulis buvo praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje po didžiosios ekonominės depresijos. Tuomet kiekviena valstybė bandė apsaugoti savo rinką importo tarifais, įvairiomis kvotomis ir barjerais“ – kalbėjo N.Mačiulis.
Ekonomistas Gitanas Nausėda aiškino, kad įsisiūbavus prekybos karams ir esant ribotoms centrinių bankų priemonėms, pasaulio ekonomika galėtų atsidurti labai sudėtingoje būsenoje, vadinamoje stagfliacija.
„Jei importo muitai turės poveikį kainoms ir padidins tų prekių kainas, o dėl smunkančios paklausos BVP ims mažėti, turėsime baisų derinį, kada vienu metu kainos kyla, o ekonomika smunka. Kitaip tariant, pasaulis kurį laiką gali atsidurti stagfliacijoje.
Stagfliacijos būsenos centriniai bankai netenka pasirinkimo, nes dažniausiai jiems nebeįmanoma išspręsti tikslų konflikto. Jei kovoji su kainų kilimu, dar labiau smunka ekonomika, jei kovoji su ekonomikos smukimu, vykdydamas ekspansinę pinigų politiką, paskatini kainų kilimą. Tokioje situacijoje centrinių bankų padėtis būtų tikrai nepavydėtina. Tačiau, galvoju, jie, ko gero, būtų labiau linkę aukoti kainų stabilumą dėl ekonomikos skatinimo“, – LRT.lt sakė G.Nausėda.
