Maisto prekės birželio mėn. buvo daugiau nei ketvirtadaliu brangesnės nei prieš metus. Itin ženkliai per metus pakilo pieno produktų ir kiaušinių (42,6 proc.), aliejų ir riebalų (40,9 proc.) bei daržovių (37,3 proc.) kainos. Maisto kainų augimą daugiausia lėmė pakilusios maisto žaliavų kainos pasaulyje, kurios sparčiau pradėjo augti dar praėjusiais metais, o prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą dar labiau šoktelėjo aukštyn ir birželio mėn. buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus.
Maisto žaliavų kainų pokyčiai vartotojus pasiekia ne iš karto, tad galime matyti tik palyginti neseniai įsismarkavusį maisto kainų augimą Lietuvoje. Tiesa, maisto kainoms įtakos turi ir kiti šių prekių savikainą didinantys veiksniai, pavyzdžiui, sparčiai Lietuvoje kylantis darbo užmokestis, kuris šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 14 proc. didesnis nei prieš metus, brangstanti energija, trąšos ir pašarai. Numatoma, kad veikiamos šių veiksnių maisto kainos dar kils, o jų augimo pikas turėtų būti pasiektas šių metų rudenį.
Sparčiai kylančios energijos kainos tiesiogiai atspindi Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltus neramumus energijos išteklių rinkose. Birželio mėn. Brent rūšies naftos kainai išaugus iki 118 JAV dol. už barelį ir krintat euro kursui JAV dol. atžvilgiu, birželio mėn. smarkiai augo naftai imlios produkcijos – degalų – kainos. Degalai birželio mėn. buvo 63,5 proc. brangesni nei prieš metus, o palyginti su gegužės mėn., degalų kainos padidėjo 11,2 proc.
Birželio mėn. sparčiau brango ir šilumos energija, kuri buvo 110,6 proc. brangesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šilumos kainų raidai daugiausia įtakos turėjo kito energijos ištekliaus – dujų – kainos. Į birželio mėn. šilumos energijos kainas įskaičiuotos dujų kainos buvo 12,2 proc. didesnės nei prieš mėnesį.
Energijos produktų kainų pokyčiai vartotojams ateityje priklausys nuo energijos išteklių kainų raidos, kurią, esant neprognozuojamiems agresoriaus veiksmams, numatyti sunku. Tą puikiai iliustruoja pastarojo mėnesio dujų kainų pokyčiai rinkoje, kai Rusijai apribojus dujų tiekimą Europai jų kainos smarkiai išaugo. Pavyzdžiui, šiuo metu ateities sandorių dujų kainos Europoje rugpjūčio mėnesiui yra beveik dvigubai didesnės nei birželio mėn. pradžioje.
Lietuvoje sparčiausiai brangstančioms – energijos ir maisto – prekėms skiriama išlaidų dalis vartojimo krepšelyje yra didesnė nei vidutiniškai ES, tai prisideda prie aukštesnės infliacijos Lietuvoje. Remiantis naujausiais prieinamais duomenimis, gegužės mėn. metinė infliacija ES sudarė 8,8 proc., o Lietuvoje ji tuo metu siekė 18,5 proc. (Latvijoje – 16,8 proc., o Estijoje – 20,1 proc.). Lietuvoje maisto prekėms vidutiniškai skiriama 19,2 proc., o ES – 15,9 proc. išlaidų. Pavyzdžiui, degalų dalis vartojimo krepšelyje Lietuvoje sudaro 6,6 proc., o ES – 4,5 proc., šilumos energijai skiriame beveik keturis kartus daugiau išlaidų nei vidutiniškai ES.
Visa tai turi įtakos tam, jog Lietuvoje infliacija yra didesnė nei ES. Apskritai, remiantis gegužės mėn. duomenimis, skirtinga vartojimo krepšelių struktūra lėmė apie 2 proc. p. skirtumo tarp Lietuvos ir ES infliacijos. Be skirtingos vartojimo išlaidų struktūros, skirtumui tarp Lietuvos ir ES infliacijos įtakos turi ir stipri vidaus paklausa Lietuvoje, sparčiai augantis darbo užmokestis, Lietuvos artėjimas prie Vakarų valstybių pragyvenimo lygio bei kiti veiksniai, tokie kaip, pavyzdžiui, prastas pernykštis daržovių derlius Lietuvoje.
Infliacijos pikas dar nėra pasiektas, tačiau rudenį, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, metinė infliacija turėtų pradėti mažėti. Praėjusių metų antroje pusėje kainų lygis ėmė augti ženkliai sparčiau, tad šių metų rudenį, lyginant kainas su aukštesne praėjusių metų baze, metinis kainų augimas turėtų mažėti. Vertinant infliaciją, vis dėlto svarbu nepamiršti, kokio didelio neapibrėžtumo sąlygomis šiuo metu gyvename – tą puikiai iliustruoja minėtas pastarojo mėnesio dujų kainų rinkose šuolio pavyzdys – tad egzistuoja daug rizikų, kurių realizacija gali paveikti kainų raidą.
Daugiau ekonomikos ir finansų rinkų komentarų, analizę, naujausius rodiklius bei prognozes rasite Lietuvos banko interneto svetainės rubrikoje Ekonomikos ir finansų pulsas.
