„Fiksuotas gana reikšmingas teigiamas rezultatas (...) turint omenyje, kad infliacija nukrito į gana žemą lygį, rezultatas yra geras“, – pristatydamas pensijų fondų rezultatus penktadienį sakė centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Pasak S.Krėpštos, 2023 metų rezultatas atsvėrė nuosmukį, kurį fondai patyrė „blogąja prasme išskirtiniais 2022 metais“, kai krito akcijų ir obligacijų, į kurias daugiausia investuoja pensijų fondai, vertė.
„2023 metai atsvėrė šią didelę duobę, (...) metai buvo geri investuotojams“, – sakė S.Krėpšta.
„Visi gyvenimo ciklo fondai 2023 metus baigė su teigiama grąža“, – žurnalistams sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
48 šalyje veikusių antrosios pakopos pensijų fondų bendras svertinis vieneto vertės pokytis pernai sudarė 14,26 proc., jų turtas išaugo 26,8 proc. iki 7,1 mlrd. eurų. Bendra fondų vidutinė metinė grąža per ketverius metus sudarė 5,85 proc.
Pasak V. Cibo, vertės augimą lėmė pernai fiksuota teigiama grąža ir papildomos fondų įplaukos.
Didžiausias augimas – vidutiniškai 16,3 proc. – fiksuotas tarp jauniausio amžiaus (gimusių 1996–2002 metų) kaupiančiųjų, mažiausias – turto išsaugojimo pensijų fondų grupėje (vidutiniškai 7,4 proc.).
Centrinio banko duomenimis, Lietuvoje antrosios pakopos fondai investavo 875 mln. eurų, arba 13 proc. turto, daugiausia – į Vyriausybės vertybinius popierius (33 proc. arba apie 290 mln. eurų).
Pensijai antrojoje pakopoje kaupė daugiau nei 1,4 mln. dalyvių, aktyviai kaupė apie 800 tūkst.
„Matome, kad kaupiančiųjų nuosekliai didėja, tačiau matome žmonių, kurie aktyviai kaupia, stabtelėjimą“, – pažymėjo V. Cibas.
Trečios pakopos fondai 2023 metais valdomą turtą padidino 32 proc. iki 293,9 mln. eurų, jų dalyvių skaičius padidėjo 23,45 proc. arba iki 118 tūkst. Fondų vertė vidutiniškai padidėjo 12,5 proc.