Trečiadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda inicijavo diskusiją apie šalies ekonomikos atsparumą. Joje dalyvavo užsienio reikalų, ekonomikos, finansų ministrai, Seimo komitetų, parlamentinių partijų, Lietuvos banko, „Investuok Lietuvoje“ vadovai ir verslo asociacijų atstovai.
Lietuvos bankas nurodė, kad Kinija yra itin svarbi ir pastaraisiais metais sparčiai didinanti savo įtaką pasaulio ekonomikos dalyvė, o 2021 metais ji sukūrė 17 proc. pasaulio Bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau centrinio banko ekspertai pažymėjo, kad tiesioginiai Lietuvos ir Kinijos prekybos srautai yra santykinai maži.
Remiantis 2021 metų sausio–rugsėjo duomenimis, Lietuvos prekyba su Kinija sudarė 0,7 proc. viso šalies eksporto ir 3,7 proc. viso importo. Tik kai kurių prekių grupių prekybos ryšiai yra reikšmingesni. Pavyzdžiui, 30 proc. lietuviškos kilmės lazerių eksporto parduodama į Kiniją, o 69 proc. viso aminojunginių importo gaunama iš Kinijos.
Bet, vertinant per pasaulinių vertės kūrimo grandinių prizmę, ryšiai su Kinija yra intensyvesni, nei rodo tiesioginiai prekybos srautai. Skaičiuojant Lietuvoje sukurtą pridėtinę vertę, eksportuotą tiesiogiai ir per kitas valstybes, Lietuvos eksporto į Kiniją dalis visame eksporte padidėja iki 3,2 proc. viso eksporto.
O skaičiuojant Kinijoje sukurtą pridėtinę vertę, kurią iš šios šalies importuojame tiesiogiai ar per kitas valstybes, importo iš Kinijos dalis visame importe padidėja iki 3,5 proc. viso importo.
„Dėl Kinijos veiksmų poveikis Lietuvos ekonomikai galėtų būti juntamas dviem kanalais – per užsienio prekybą (importą, eksportą) ir investicijas“, – nurodo Lietuvos bankas.
Rizikas mato kaip galimybes
Centrinio banko ekspertai teigia, kad galimą neigiamą poveikį galėtų amortizuoti ir atsirandančios naujos galimybės. Pavyzdžiui, patiriant trukdžius importo srityje iš Kinijos, manoma, kad tai gali leisti diversifikuoti tiekėjus, taip pat tai yra potencialas vietinei gamybai pakeisti dalį dabartinio importo iš Kinijos.
Eksportuotojai galėtų plėstis naujose rinkose, o patiriant spaudimą iš Kinijos, galėtų atsiverti naujos rinkos dėl geopolitinių priežasčių.
Panašus Lietuvos banko požiūris ir į galimą investicijų iš Kinijos sumažėjimą, spaudimą dabartiniams užsienio investuotojams, kuriamą neigiamą šalies įvaizdį investuotojams ar politinio neapibrėžtumo skatinimą. Centrinio banko ekspertų nuomone, tai atvirkščiai gali reikšti naujas investicijas ir kitas galimybes dėl geopolitinių priežasčių.
BVP mažėtų 0,1 proc. p.
Lietuvos banko skaičiavimu, tiesioginio eksporto į Kiniją visiško sustabdymo scenarijus lemtų realiojo BVP sumažėjimą 0,1 proc. punkto 2022 m. ir 0,2 proc. p. 2023 metais.
„Kadangi neapibrėžtumas yra labai didelis, bendresnio poveikio vertinimas, kuriuo būtų siekiama atsižvelgti ir į netiesioginį poveikį prekybai bei investicijoms, galimas tik orientacinis. Iš Lietuvos institucijų surinktos informacijos sudarytų tikėtinų nepalankių scenarijų atveju Lietuvos BVP augimas 2022 m. sumažėtų nuo –0,1 iki –0,5 proc. p., o 2023 m. – nuo –0,3 iki –1,3 proc. p.“, – nurodo Lietuvos bankas.
Tuo tarpu potencialus Taivano 1 mlrd. JAV dol. fondo teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai (darant prielaidą, kad per 4 m. būtų investuota 75 proc. fondo lėšų): 2022 m. sudarytų 0,1 p.p., 2023 m. –0,4 p.p., 2024 m. – 0,4 p.p., o 2025 m. – 0,3 proc. p.
Susitikime su prezidentu, Lietuvos banko ekspertai pristatė tris siūlymus situacijai spręsti. Visų pirma, rekomenduojama pasinaudoti COVID-19 pandemijos patirtimi, t.y. – parama turi būti tiksli, laiku ir laikina, naudojamos įvairios jau sukurtos ir išbandytos priemonės bei siūloma maksimaliai aiškiai apsibrėžti „nukentėjimą nuo Kinijos veiksmų“.
Taip pat siūloma suderinti pagalbos priemones bei prioritetą skirti verslui įgalinti, o ne jį remti.
„Eksporto garantijos padėtų eksportuotojams rasti naujų rinkų ir plėsti prekybą“, – siūlo Lietuvos bankas.