Jos duomenimis, beveik kas antra finansų įstaiga – 40 proc. – šių metų antrąjį pusmetį patyrė kibernetines atakas – 22 procentiniais punktais daugiau nei pirmąjį.
Didesnė šias atakas patyrusių įstaigų dalis (42 proc.) fiksuota tik pirmąjį 2022 metų pusmetį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Nors karas ir jo padariniai, kibernetinių atakų bei kitos rizikos niekur nedingo ir vis dar kelia įtampą finansų sistemai bei finansų įstaigoms – per pusmetį jos šiek tiek atslūgo. Beveik visos apklausoje minimos rizikos įvertintos nuosaikiau, trečdalis – reikšmingai nuosaikiau“, – pranešime teigė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.
Didės bankų nuostoliai dėl bankrotų
Pasak banko, antrąjį pusmetį reikšmingai – nuo 32 iki 45 proc. – padaugėjo finansų įstaigų, kurios prognozuoja didėsiant jų nuostolius dėl įmonių bankrotų.
Iš 16 apklausoje vertintų rizikų finansų sistemai nuosaikiau nei prieš pusmetį įvertintos 14, reikšmingai nuosaikiau – 5, nė viena nepadidėjo, taip pat įvardyta viena nauja – netvari komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų raida arba kainų korekcija šioje rinkoje.
Pasak respondentų, artimiausią pusmetį tęsis geopolitinės įtampos ir įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizikos – jas įvardijo po maždaug 25 proc. apklaustųjų.
Be to, įstaigos mato didžiausią statybos, NT operacijų ir transporto veiklų įmonių bankroto riziką. Labiausiai sumažėjo prekybos, gamybos ir kitų paslaugų įmonių įžvelgiama bankroto rizika.
Informacijos ir ryšių bei administravimo veiklų įmonių įžvelgiamas bankroto rizikos lygis yra žemiausias.
Lapkričio 20–gruodžio 1 dienomis atliktoje apklausoje dalyvavo 50 respondentų, iš kurių 13 – Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, 9 draudimo bendrovės, 14 kredito unijų, 8 valdymo įmonių ir 20 kitų finansų įstaigų. Į klausimus atsakė vadovaujamas pareigas einantys finansų įstaigų atstovai.
