„Nors atšaukus karantiną ir panaikinus buvusius apribojimus verslas daugmaž grįžo į įprastas vėžes, kai kurių sektorių ateities perspektyvas finansų įstaigos vertina labai santūriai. Šiuo metu didžiausia įmonių bankroto rizika matoma viešbučių, maitinimo, transporto ir meninės veiklos sektoriuose, o mažiausia – administravimo, informacijos ir ryšių sektoriuose“, – pranešime žiniasklaidai sakė LB valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius.
Apklausoje, vykusioje liepos 7–27 dienomis, į antrąjį planą pateko kibernetinių nusikaltimų ir netvarios nekilnojamojo turto rinkos raidos rizikos, kurios buvo nurodytos svarbiausiomis 2019-ųjų apklausoje. Tačiau pastarųjų rizikų svarba, palyginti su 2019 metų antruoju pusmečiu, sumažėjo nežymiai.
Net keturi penktadaliai finansų įstaigų teigia, kad jų polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis, o kiek daugiau nei pusė mano, kad taip elgsis ir kitos Lietuvos finansų įstaigos. Gana panašus požiūris vyravo ir praėjusį pusmetį.
Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti Lietuvos finansų įstaigų požiūrį į galimus iššūkius tvariai finansų sistemos raidai, du kartus per metus atlieka apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Jų metu respondentai įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius 6 mėnesius.
Naujausioje apklausoje dalyvavo 44 respondentai, iš jų – 10 Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, 7 draudimo bendrovės, 9 kredito unijos ir 18 kitų finansų įstaigų (lizingo bendrovių, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių).
