Kaip skelbia Lietuvos bankas, 2021 m. atlikta vartotojų apklausa parodė, kad investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra viena mažiausiai suprantamų iš visų draudimo produktų rūšių. Jo veikimą supranta vos 17 proc. gyventojų, kai, pavyzdžiui, civilinės atsakomybės draudimą supranta 66 proc. respondentų.
Tuo tarpu pernai vykdytas Lietuvos banko inicijuotas slapto pirkėjo tyrimas atskleidė daug netinkamo IGD pardavimo atvejų.
„Klaidinančių pardavimų yra nemažai ir pagal kai kuriuos parametrus net iki 40 proc. visų parduodamų sutarčių pagal mūsų atlikto tyrimo rezultatus galima priskirti netinkamo pardavimo atvejams“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko valdybos narys ketvirtadienį sakė Simonas Krėpšta.
Draudiko tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, o sukaupta suma gali būti netgi mažesnė už sumokėtas įmokas, perspėja Lietuvos bankas.
Tačiau šie pardavimai po truputį auga – 2021 m. sudaryta 50 tūkst. investicinio draudimo sutarčių, o 2022 m. – 51 tūkst. sutarčių.
Iš viso investicinį gyvybės draudimą yra įsigiję daugiau nei 415 tūkst., arba 16 proc. visų Lietuvos gyventojų.
IGD įmokų sumos taip pat vis auga – pavyzdžiui, 2021 m. jos paaugo 15 proc., 2022 m. – 9 proc.
Platinant investicinį draudimą dominuoja draudimo agentai – per juos sudaroma apie 70 proc. naujų sutarčių. Pagrindinis šių agentų pajamų šaltinis – komisinis atlygis už sudarytą sutartį. Lietuvos bankas pastebi, kad taip agentams sudaromos didelės finansinės paskatos parduoti kuo daugiau draudimo produktų, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojui jos yra aktualios bei naudingos.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, sumokėjus 30 tūkst. eurų įmokų ir taikant 4 proc. grąžos prielaidą, komisinio atlygio ir kitų atskaitymų suma per 30 metų „Compensa Life“ būtų 15 372 eurų, t.y. 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų. Mažiausiai tokiomis sąlygomis mokėtų „Swedbank Life“ klientas, tačiau net ir tokiu atveju išskaitymai siektų apie penktadalį įmokų (6 086 eurų).
Kita didelė problema – prasta konsultacijų kokybė, nurodė S.Krėpšta.
„Atliktas tyrimas parodė daug atvejų, kai buvo matoma prasta konsultacijų kokybė. GPM lengvata prisideda prie šitos situacijos“, – teigė jis.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas teigė, kad parduodant IGD produktus, ši lengvata yra nuolatos akcentuojama. Tokio produkto turėtojai deklaruodami pajamas gali atsiimti 15–20 proc. sumokėtų įmokų vertės.
Vis dėlto apie kitą draudėjui svarbią informaciją, pavyzdžiui, teisę nutraukti IGD sutartį per 30 d., mokesčius trečiosioms šalims ir kt. draudikai dažniausiai linkę nutylėti, nurodo Lietuvos banko atstovai.
„Tai yra kelis kartus brangesnis produktas lyginant su kitomis investicijų kaupimo alternatyvomis, kurios gyventojams yra prieinamos. Tai yra ir pakankamai rizikingas produktas – visa rizika tenka vartotojams. Matome iš savo analizių, kad vartotojai tai ne visada supranta“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Lietuvoje komisiniai – gerokai didesni nei kitose šalyse
Slaptojo tyrimo metu, buvo įvertinti 8 draudikai, atlikti 80 slaptųjų pirkimų, po 10 respondentų kiekvienoje bendrovėje.
„Lietuva išsiskiria ir tarp ES valstybių pagal šio produkto populiarumą“, – teigė S.Krėpšta.
Slaptieji pirkimai buvo vykdomi pagal du scenarijus – su draudimo apsauga ir minimaliu investavimo rizikos lygiu bei be draudimo apsaugos ir su vidutiniu investavimo rizikos lygmeniu. Abiem atvejais buvo įvykdyta po 40 pirkimų.
„Iš atliktų pirkimų beveik 40 proc. atvejų slaptiesiems pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas“, – nurodė V.Cibas.
Jis nurodė, kad tokius produktus siūlančios bendrovės taip pat nerenka informacijos apie kliento investavimo patirtį, jo žinias, tačiau nesurinkus tokios informacijos neįmanoma pateikti klientui tinkamo produkto.
Lietuvos bankas pabrėžia, jog Lietuvoje IGD produktų komisinio atlygio nuo pasirašytų įmokų vidurkis siekia 9,6 proc., kai ES vidurkis yra 6,25 proc. Vienas komisinis atlygis gali sudaryti ir iki 770 eurų už vieną sutartį, teigė V.Cibas.
Tarp draudėjų dominuoja „Compensa Life“, kuri beveik visus investicinio gyvybės draudimo produktus parduoda per agentus. 2021 m. ši bendrovė sudarė beveik 18 tūkst. sutarčių. Tuo tarpu antra pagal sudarytas sutartis „Swedbank“ bendrovė tokias sutartis pardavinėjo išimtinai elektroniniais kanalais (virš 8 tūkst. vienetų sutarčių).
Sukaupta suma gali būti ir mažesnė už sumokėtas įmokas
Priklausomai nuo grąžos, tokiuose produktuose sukaupta suma galiausiai gali būti netgi mažesnė nei sumokėtos įmokos.
Pavyzdžiui, esant 2 proc. metinei grąžai, kaupiant 30 metų ir mokant po 1000 eurų kasmet (bendra sumokėtų įmokų suma – 30 000 eurų) brangiausias šiuo metu siūlomas IGD produktas galėtų pasiūlyti atsiimti tik 26 944 eurų.
Nusivylimas investicinio draudimo produktais nėra naujiena. Kaip 15min neseniai pasakojo skaitytoja Aurelija, dar litais pradėjusi mokėti įmokas į IGD paslaugą viename didžiausių šalies bankų, ji galiausiai liko nusivylusi grąža.
„Pagal sutartį, praėjus bent penkeriems metams sutartį buvo galima nutraukti ir atsiimti sukauptą pinigų sumą be jokio mokesčio. Buvo praėję šešeri metai, sukaupta apie 10 tūkst. litų. Tuo metu laukiausi, mes įsirenginėjome būstą. Pamaniau, kad sukaupta suma praverstų labiau. Nuėjau į banką ir bent kelis kartus buvau užtikrinta, kad galiu atsiimti visą sumą. Ji bus pervesta per mėnesį. Bent kelis kartus paklausiau, ar tikrai gausiu visą sumą. Banko darbuotoja patikino, kad taip. Praėjus mėnesiui gavau apie 8500 litų. Buvo įvertinta aplinkybė, jog deklaruodama pajamas dalį išlaidų susigrąžinau. Tačiau pikta buvo tai, kad konsultavusi bankininkė apie tai nė žodžiu neužsiminė. Jaučiausi nusivylusi. Tuo metu už 1500 litų buvo galima nupirkti šaldytuvą“, – komentavo skaitytoja.
Ką daryti tiems žmonėms, kurie jau įsigijo tokį draudimą?
Klientams, kurie šiuo metu yra pasirašę IGD sutartis, V.Cibas patarė pasižiūrėti į pasirašytus dokumentus ir siūlomo produkto rezultatus, iš naujo įvertinti siūlytas sąlygas.
„Jeigu turite abejonių ir klausimų, ar manote, kad tas produktas ne visiškai tinkamas, mūsų siūlymas būtų kreiptis į draudimo bendrovę. Jeigu nepavyksta susitarti su draudimo bendrovėmis, kviečiame kreiptis į Lietuvos banką“, – patarė V.Cibas, kartu išsakydamas viltį, kad draudikams ir klientams pavyks susitarti savarankiškai, be Lietuvos banko tarpininkavimo.
Lietuvos bankas siūlo inicijuoti Draudimo įstatymo pakeitimus, nustatyti, kad produkto tinkamumo įvertinimas ir rekomendacijų teikimas būtų privalomas parduodant investicinį gyvybės draudimą.
Taip pat institucija parengs gaires dėl tokių produktų platinimo. Jose būtų aptarta, kaip tinkamai nustatyti vartotojų poreikius, produkto tinkamumo ir priimtinumo įvertinimą ir atskleisti iki sutartinę informaciją.
Visų suinteresuotų asmenų nuomonių laukiama iki 2023 m. kovo 27 d.
Iki 2023 m. birželio mėnesio bus apibendrinami viešos konsultacijos rezultatai bei informuojama apie tolesnius Lietuvos banko veiksmus.
