„Tai jokiu būdu nėra raginimas vartotojams dabar rinktis bet kuriuo atveju fiksuotąsias palūkanas. Tai iš tiesų labiausiai priklauso nuo paties vartotojo, jo asmeninių aplinkybių, bet tai yra mūsų noras tiesiog sukurti tą rinką, tokią pasiūlą“, – žurnalistams antradienį sakė J.Varanauskienė.
„Iš tikrųjų žmogus paskolą ima tikriausiai vieną kartą gyvenime ir tiesiog manome, kad teisinga sudaryti daugiau pasirinkimo galimybių“, – pridūrė ji.
Pasak LB valdybos narės, fiksuoti palūkanas labiau turėtų tie žmonės, kurių pajamų ir įmokos santykis yra įtemptas ir kuriems sunku, kai palūkanų norma padidėja.
J.Varanauskienės teigimu, bankai būsto paskolų alternatyvas iki šiol pateikdavo tik tuo atveju, kai to klausdavo klientai. Anot jos, įpareigojimas pasiūlyti fiksuotas palūkanas galėtų sumažinti paskolų kainą.
„Tie klientai, kurie galbūt nežino apie tokią galimybę, jie lieka be informacijos“, – teigė ji.
„Kita vertus, savo pasiūlymuose numatome, kad komercinis bankas galėtų pagrįsti kainos dydį, fiksuotos palūkanų normos dydį, jeigu paprašytų reguliatorius. (...) Jeigu fiksuotas palūkanų normas teikiančių institucijų, tegul ir įpareigojant privalomai, rasis daugiau, tai yra prielaidos mažėti kainai“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Jos teigimu, LB pasiūlymai gerins vartotojų informavimą, tačiau gali užtrukti, kol jie supras rinkos tendencijas.
„Tai, kad reguliatorius nereguliavo šitos srities anksčiau, nėra priežastis to nedaryti niekada“, – sakė J.Varanauskienė, paklausta, ar centrinio banko pasiūlymas nėra pavėluotas.
„Norint pradėti formuoti fiksuotų palūkanų rinka netinkamo laiko nelabai yra“, – pridūrė ji.
Viena LB vadovių neįvardijo, kada galėtų įsigalioti banko inicijuoti teisės aktų pakeitimai.
„Taip pat pats įgyvendinimo laikotarpis. Jeigu bankams reikės pasiruošti, tai vėlgi tą laikotarpį reikia numatyti, tai iš tikrųjų kalbame, ko gero, apie mėnesius“, – sakė J.Varanauskienė.
„Sunku pažadėti“, – teigė ji, atsakydama į klausimą, ar LB siūlomi pakeitimai galėtų būti priimti Seimo rudens sesijoje.
Vis dėlto, anot J.Varanauskienės, komerciniai bankai pasiūlymus vartotojams atsižvelgdami į LB iniciatyvas galėtų teikti jau dabar.
Pasak jos, vartotojams teikiant daugiau galimybių palyginti bankų pasiūlymus LB planuoja plėsti savo skelbiamą statistiką apie palūkanų normas ir jų maržas. J.Varanauskienės teigimu, šiuo metu bankų siūlomų fiksuotų palūkanų normos vidurkis yra 5,26 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau negu vidutinė kintamų palūkanų norma.
LB siūlo įpareigoti bankus ar kitas kredito įstaigas klientui pasiūlyti bent dvi alternatyvas: kintamą palūkanų normą ir bent penkeriems metams fiksuotas palūkanas arba kitaip apsidrausti nuo palūkanų normų svyravimų.
Taip pat siūloma rekomenduoti, kad sutarties keitimo mokestis, tame pačiame banke keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties mokestis.
Be to, bankai turėtų pateikti išsamesnę ir žmogaus sprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos paskolų palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.
Be to, siūloma įpareigoti bankus nuolat informuoti būsto paskolų gavėjus apie rinkoje vyraujančias palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.
LB inicijuos teisės aktų pakeitimus, parengs ir paskelbs rekomendacinio pobūdžio dokumentus ir parengs kitas alternatyvias priemones.
LB teigimu, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų anksčiau buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus, o dažniausia – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.
Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgiau nei metams.
