„Bankų finansinė padėtis išlieka gera, tą patvirtino ir naujausi jų veiklos rezultatai – dauguma bankų veikia pelningai ir jų pelnas didėja. Todėl dabar tinkamas metas kredito įstaigoms kaupti papildomą kapitalo atsargą. Šios lėšos padėtų sušvelninti energetinio šoko poveikį ekonomikai ir finansų sistemai, ypač jei užsitęstų įtampa dėl karo prieš Ukrainą ir brangių energijos išteklių, o bankų paskolų kokybė reikšmingai pablogėtų“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Apie padidėjusią riziką finansiniam stabilumui ir itin nepalankių scenarijų išsipildymo tikimybę ES mastu yra perspėjusi ir Europos sisteminės rizikos valdyba. Ji taip pat ragina taikyti tokias finansinio stabilumo ir bankų priežiūros priemones, kurios išlaikytų arba stiprintų ES finansų sektoriaus atsparumą, kad jis galėtų palaikyti realiosios ekonomikos finansavimą, jei finansinio stabilumo rizikos išsipildytų.
Anticiklinio kapitalo rezervui sukaupti bankai turės vienus metus – 1 proc. AKR norma įsigalios kitų metų spalio 1 d. Šis reikalavimas leis papildomai sukaupti apie 118 mln. Eur kapitalo, t. y. maždaug trečdalį per metus bankų uždirbamo pelno. Padidinta AKR norma automatiškai galiotų ir užsienio bankų filialams bei užsienio bankams skolinant Lietuvoje tiesiogiai. Tokio dydžio AKR norma galiojo iki prasidedant pandemijai.
Bankų skolinimas po sulėtėjimo pandemijos pradžioje pastaruoju metu didėjo ir tebėra ciklinio pakilimo etape. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, dabartinėje aplinkoje AKR normos didinimas neturės reikšmingo poveikio kreditavimui ir palūkanų normoms. Trumpuoju laikotarpiu verslo kreditavimas per metus galėtų augti iki pustrečio, gyventojų – iki vieno procentinio punkto lėčiau, o paskolų palūkanos dėl AKR reikalavimo iš esmės nepasikeistų. Ilguoju laikotarpiu teigiamas poveikis ilgalaikei Lietuvos ekonomikos raidai dėl padidinto bankų atsparumo bus gerokai didesnis. Didesni kapitalo reikalavimai reiškia, kad daugiau lėšų lieka bankuose galimiems atidėjiniams ir mažiau išmokama dividendais. Bankai jau dabar turi pakankamą savanorišką kapitalo atsargą – įskaičiavus šių metų pirmą pusmetį uždirbtą pelną, bankai jau dabar vidutiniškai gerokai viršija esamus kapitalo reikalavimus. Be to, bankai veikia pelningai, o dėl augančių palūkanų normų bankų pelningumas gali dar padidėti.
Pritaikyta priemonė yra lanksti: ekonomikos augimui patyrus reikšmingą sukrėtimą, anticiklinio kapitalo rezervo norma gali būti operatyviai sumažinta, o atsilaisvinusias lėšas kredito įstaigos galėtų nukreipti į realiąją ekonomiką, kai to labiausiai reikia. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu AKR norma buvo sumažinta nuo 1 iki 0 proc. Tai leido atlaisvinti apie 86 mln. Eur kapitalo, didinti kreditavimo pasiūlą bei sušvelninti neigiamą pandemijos įtaką šalies ekonomikai.
Išsamiau – naujausioje Lietuvos banko parengtoje Kredito ir nekilnojamojo turto rinkų apžvalgoje.
