„Devynių mėnesių rezultatai rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius ne tik atlaikė koronaviruso sukeltos krizės išbandymą, bet ir toliau naudojasi mokėjimų elektroninėje erdvėje privalumais“, – pranešime sakė Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė sako Rūta Merkevičiūtė.
„Tikėtina, kad rinka ir toliau augs, nes nuo 2021 metų pradžios veiklą suaktyvinti turėtų tos EPĮ ir MĮ, kurios steigėsi Lietuvoje dėl Brexito“, – pridūrė ji.
Trečiąjį ketvirtį EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 24,9 mlrd. eurų – 1,6 karto daugiau nei 2019-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais bei 16 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį.
Įmonės iš licencinės veiklos šiemet gavo 68,8 mln. eurų pajamų arba 1,75 karto daugiau nei per praėjusių metų devynis mėnesius. EPĮ pajamos padidėjo daugiau nei dvigubai, tačiau MĮ pajamos sumažėjo beveik 2 mln. eurų – tokį sumažėjimą daugiausia lėmė Lietuvos banko priimti sprendimai dėl šiurkščių pažeidimų panaikinti licencijas dviem įmonėms.
Rugsėjo pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruota 121 įstaiga. Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjama daugiau kaip 40 paraiškų išduoti EPĮ ar MĮ licencijas. Prognozuojama, kad ir kitais metais Lietuvos banką pasieks iki 100 naujų paraiškų dėl EPĮ ar MĮ licencijos išdavimo.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 20 EPĮ ir MĮ, kurių kapitalo kilmė sietina su Jungtine Karalyste.
