„Teisėsaugos veiksmų nekomentuojame. Laukime tyrimo rezultatų. Bankus, jei turi susijusios informacijos, raginame aktyviai ir atvirai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, kad būtų užtikrintas maksimalus skaidrumas ir išlaikytas vartotojų pasitikėjimas sektoriaus veikla“, – komentare BNS nurodė LB.
Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
Seimas praėjusių metų pabaigoje nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokestį.
Seimui taip pat buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei LB.
Anot LB, kiekvienas reikšmingesnis klausimą, kuris susijęs su finansų rinkos dalyvio teisiniu reglamentavimu ar teisiniais pokyčiais, yra vertinamas remiantis faktais ir kita objektyvia informacija.
„Priimame tokius finansų rinkai skirtus sprendimus kokie, mūsų vertinimu, reikalingi sklandžiai ekonomikos raidai, finansiniam stabilumui, visuomenės gerovei (...) Kaip vieną svarbiausių analizės akcentų vertiname kaštų ir naudos analizę, ką akcentavome viešai komentuodami ir vadinamąjį bankų mokestį, kai jis buvo pasiūlytas ir tuo klausimu vyko diskusijos“, – komentare BNS nurodė LB.
Svarstymo metu apie tai, kad didesnis mokestis bus taikomas tik trejus metus, diskutuota nebuvo. Vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas vėliau aiškino, kad trejų metų terminą rekomendavo Finansų ministerija.
M.Zalatorius tuomet teigė, kad LBA su Seimo nariais apie didesnį pelno mokesčio tarifo taikymą tik trejiems metams nesitarė.
Finansų ministerijos teigimu, laikinas naujo mokesčio galiojimas yra normali praktika.
„Tai yra normali praktika, taip pat ir ES, priėmus naują mokesčių reglamentavimą, ypač sukėlusį daug diskusijų visuomenėje, po tam tikro laiko įsivertinti jo poveikį“, – komentare BNS antradienį nurodė ministerija.
-
V.Sutkus ir M.Zalatorius įtariami neteisėtu lobizmu, galėjo nukentėti visi mokesčių mokėtojai, abejonių kelia 400 tūkst. eurų suma
-
V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus byla. Įtakingus veikėjus klampina aistras Seime pernai kėlęs bankų mokestis
-
Po skandalingo sulaikymo politikai prisimena bandymus trukdyti apmokestinti bankus
-
„Kauno tiltuose“ – STT pareigūnų vizitas
Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, apie V.Sutkaus, M.Zalatoriaus bei dar keturių „verslo pasaulio“ asmenų sulaikymą, tačiau konkrečiai teisėsauga nenurodė, kokie įtarimai pareikšti sulaikytiesiems.
Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams. Teisėsauga teigė besiaiškinanti V.Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę. M.Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.
