„Lietuvos įmonėms atsiveria naujų galimybių lengviau pritraukti finansavimą visame Baltijos šalių regione. Tai svarbus žingsnis skatinant Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą ir didinant viso regiono patrauklumą investuotojams. Planuose – tolesnės priemonės siekiant sudaryti galimybių mūsų šalies įmonėms skolintis paprasčiau, o investuotojams – atverti platesnį pasirinkimą“, – pranešime sakė jis.
Mažindamas verslo plėtrai reikalingų lėšų pritraukimo sąnaudas, LB su Latvijos ir Estijos institucijomis, sutarė nustatyti bendrus informacijos atskleidimo reikalavimus ir taip sudaryti galimybes bendrovėms viešai siūlyti vertybinius popierius visose trijose Baltijos šalyse.
Tai leis didinti kapitalo rinkos prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kadangi šiuo metu norėdamos viešai siūlyti vertybinius popierius visose trijose Baltijos valstybėse, jos turi parengti tris atskirus, skirtingo turinio dokumentus ir užtikrinti, kad jie atitiktų visų trijų šalių nacionalinius teisės aktų reikalavimus.
Nuo 2024 metų, jei vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, galės būti skelbiamas tik vienas, anglų kalba parengtas, informacinis dokumentas.
Lietuvos bankas informacinio dokumento reikalavimus jau patvirtino, numatoma, kad netrukus jį patvirtins ir Latvijos bei Estijos finansų rinkos priežiūros institucijos. Reikalavimai įsigalios nuo 2024 metu sausio ir bus taikomi viešai siūlant vertybinius popierius, kurių vertė 1–8 mln. eurų per 12 mėnesių.
Unifikuoti informacijos atskleidimo reikalavimai parengti atsižvelgus į visų trijų valstybių taikomą praktiką: sutrumpintas laikotarpis, už kurį pateikiamos audituotos finansinės ataskaitos, atsisakyta skolų detalizavimo atskleidimo, nustatytas specifinės informacijos atskleidimas siūlant vertybinius popierius pasitelkus paskirstytųjų duomenų ir panašias technologijas.
Siekiant tolesnės kapitalo rinkos plėtros Baltijos šalyse kitu žingsniu numatoma suvienodinti maksimalią ribą, iki kurios galima teikti informacinį dokumentą. Latvijoje ir Lietuvoje nustatyta maksimali leistina riba (8 mln. eurų), o Estijoje ji kol kas yra 5 mln. eurų. Planuojama, kad ši riba bus padidinta kitų metų pirmąjį pusmetį.
