LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas sako, kad vien sustabdytas eksportas į Rusiją BVP augimą per trejus metus pristabdytų dviem punktais, o į Baltarusiją – dar 0,9 punkto.
„Jeigu visiškai nutruktų Lietuvos eksportas į Rusiją – tai poveikis mūsų BVP augimui būtų iki 2 procentinių punktų per trejus metus. Stipriausias poveikis būtų šiemet – maždaug vienas procentinis punktas ir atitinkamai likę pasidalintų kitiems metams“, – BNS sakė V.Tuzikas.
„Nutraukta prekyba su Baltarusija per trejus metus nuo Lietuvos BVP dar nubrauktų 0,9 punkto, iš kurių trečdalį – šiemet“, – pridūrė ekonomistas.
Anot jo, 2021 metais tiesioginis Lietuvos eksportas ir reeksportas į Rusiją sudarė 4,5 mlrd. eurų, Baltarusiją – 1,5 mlrd., Ukrainą – 1,3 mlrd. eurų, o importas – atitinkamai 4 mlrd., 1,6 mlrd. ir 0,5 mlrd. eurų.
„Čia svarbu pažymėti, kad nepaisant skaičių, lietuviškos kilmės eksportui Ukraina yra svarbesnė partnerė, negu Baltarusija su Rusija, nes, pavyzdžiui, į pastarąją užsienietiškų prekių reeksportas sudaro apie 75 proc. visų lietuviškų pardavimų ir toks tarpininkavimas nekuria didelės pridėtinės vertės, tuo tarpu Ukrainai parduodame savo pačių sukurtus produktus“, – pabrėžė V.Tuzikas.
Pasak LB ekonomisto, didžiąją dalį importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sudaro žaliavos: įvairūs mineraliniai produktai, mediena.
„Jeigu nutrūktų šis importas, tai bent kuriam laikui būtų iššūkis verslui, nes reikėtų susirasti kitus tiekėjus, todėl poveikis būtų juntamas, tačiau labai stipriai dėl to neturėtume nukentėti“, – mano analitikas.
„Lietuvos ekonomika, ypač po 2014 metų Krymo okupacijos abipusių sankcijų, yra gerokai pasikeitusi ir netgi Rytų kryptyje turime pakankamai diversifikuotą rinką“, – pridūrė V.Tuzikas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 5,1 proc. ir to meto kainomis siekė 55,4 mlrd. eurų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,7 proc., Lietuvos bankas – 3,6 proc., o Europos Komisija – 3,4 proc.
