„Koronavirusas smogė ekonomikai, o tai gana palanki terpė nusikaltėliams, bandantiems išvilioti iš žmonių pinigus. Siekiame, kad jie negalėtų pasinaudoti finansų rinkos dalyviais ir atkreipiame dėmesį į kertinius aspektus bei pačių rinkos dalyvių atsakomybę“, – pranešime sakė LB Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Anot LB, koronaviruso ekonomikai padaryta žala gali paskatinti finansinių nusikaltimų, pavyzdžiui, sukčiavimo, kibernetinių atakų, padirbtų ir piratinių prekių platinimo, fiktyvių elektroninių parduotuvių, neteisėtų investavimo platformų, nelegalių lošimų ir panašių atvejų augimą.
Tuo metu gyventojai gali susivilioti galimybe „greitai ir be pastangų“ užsidirbti – investuoti į sudėtingas finansines priemones (ypač Forex valiutų rinkoje), išmėginti laimę azartinių lošimų svetainėse, susigundyti pigiomis neegzistuojančiomis prekėmis ir taip prarasti pinigus.
J.Govinos teigimu, finansų rinkos dalyviai privalo nuolat stebėti klientų, ypač didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupės, veiklą ir pokyčius, naujinti informaciją, taip pat tuomet, kai veiklai reikalingi leidimai, o klientai jų negali pateikti, kai įmonė veikia vienoje jurisdikcijoje, o mokėjimo sąskaitą atsidaro kitoje.
Pasak LB, supaprastintą tapatybės nustatymo būdą derėtų taikyti, jei finansų rinkos dalyvis priskiria klientą prie mažos rizikos, tačiau siūlant itin rizikingas investicines paslaugas, virtualiųjų valiutų keitykloms reikėtų tikrinti griežčiau.
Jeigu tapatybė nustatoma klientui nedalyvaujant, LB rekomenduoja nepasikliauti vien automatinėmis priemonėmis, o nuolat papildomai tikrinti informaciją atrankos būdu.