„Pandemijos išbandymai Lietuvos bankų sektoriaus stabilumo pamatų nesudrebino, tačiau bankams tampa aktualūs klausimai dėl paskolų kokybės, mažėjančio pelningumo ir efektyvaus plūstančių indėlių įdarbinimo. Svarbu, kad iššūkiai netaptų kliūtimi ir toliau atlikti tvaraus finansinio tarpininkavimo vaidmens ekonomikoje“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Po karantino bankai buvo grįžę prie įprasto darbo ritmo: atnaujino padalinių veiklą, klientams įprastai teikė savo paslaugas. Tai rodo ir trečiojo ketvirčio veiklos rezultatai: bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, kurios antrąjį ketvirtį reikšmingai krito, trečiąjį ketvirtį iš esmės grįžo į ankstesnį lygį. Tačiau dėl koronaviruso padarinių per 2020 m. devynis mėnesius bankų sektorius grynojo pelno uždirbo beveik 60 mln. eur, arba 21,6 proc., mažiau negu per 2019 m. tą patį laikotarpį – iš viso 213 mln. eur. Pelningai dirbo 10, nuostolingai – 6 bankai ar užsienio bankų filialai. Labiausiai bankų pelną mažino išlaidos dėl sumažėjusios paskolų vertės.
Prasidėjus pirmajam karantinui ir daliai bankų klientų susidūrus su sumažėjusiais pinigų srautais, bankai atidėjo beveik 1,5 mlrd. eur. paskolų mokėjimo terminų (ir pagal moratoriumus, ir pagal dvišalius susitarimus su klientais). Tai kartu su laikina valstybės pagalba šalies ūkiui ir po karantino atsigavusiu ekonominiu aktyvumu leido didžiajai daliai paskolų gavėjų laiku vykdyti įsipareigojimus.
Nepaisant šių išbandymų, visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų likvidumo rodikliai gerėjo, o bankų turtas nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 2,1 mlrd. eur (6,4 proc.) – iki 35,3 mlrd. eur.
To priežastis – toliau didėjęs indėlių srautas. Per trečiąjį ketvirtį indėlių bankuose pagausėjo 1,5 mlrd. – iki 28,7 mlrd. eur. Tai yra 5,6 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, ir net 23,7 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai augo verslo bendrovių (730 mln. eur) ir namų ūkių (642 mln. eur) indėliai. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad įmonės ir gyventojai dėl nežinomybės neskuba išlaidauti, tad pajamas yra linkę kaupti. Prie indėlių augimo prisidėjo ir valstybės skatinamoji politika. Tiesa, 84,5 proc. visų indėlių sudaro einamieji indėliai, už kuriuos bankai nemoka palūkanų arba netgi taiko neigiamas palūkanų normas.
Paskolų portfelis per 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė beveik 20 mlrd. eur. Jis augo tik gyventojams, o valdžios sektoriaus institucijoms, kitoms finansų įmonėms ir verslui mažėjo. Palyginti su antruoju ketvirčiu, bendras augimas buvo minimalus (0,3 proc.), o su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – neigiamas (–2,2 proc.).
Gyventojus labiausiai domino būsto paskolos, kurių vertė per ketvirtį ūgtelėjo net 206 mln. eur (2,4 proc.) – iki 8,7 mlrd. eur. Per metus teigiamas pokytis sudarė 8,1 proc.
Verslo paskolų portfelio vertė sumažėjo 119 mln. eur (1,4 proc.) – iki 8,3 mlrd. eur ir buvo 11,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Tikėtina, kad skolinimosi verslui poreikį sumažino ir valstybės pagalba (dėl subsidijų, mokestinių lengvatų) ar pačių bendrovių atidėti plėtros planai. Daugiausia traukėsi informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto bei apdirbamosios gamybos įmonių paskolų porfelis. Tačiau, priešingai nei antrąjį ketvirtį, išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių paskolų vertė.
2020 m. trečiąjį ketvirtį šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 10 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 7 bankai. Lapkričio pabaigoje buvo išduota dar viena specializuoto banko licencija.
Bankų veiklos apžvalga (2020 m. III ketvirtis) skelbiama čia.
