LB tarpusavio draudimo veiklos gairės – tvarus naujovės kelias į rinką

Lietuvos bankas šiandien paskelbė Tarpusavio draudimo veiklos gaires, kuriose finansų rinkai, potencialiems tarpusavio draudimo paslaugų teikėjams ir vartotojams pateikia savo vertinimus, įžvalgas ir rekomendacijas dėl naujos, finansinėms inovacijoms (InsurTech) priskiriamos paslaugos, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos banko pastatas Vilniuje
Lietuvos banko pastatas Vilniuje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Gairių tikslas – paskatinti saugią finansinių technologijų draudimo srityje plėtrą Lietuvoje, suteikiant aiškumo dėl tarpusavio draudimo paslaugų teikimo sąlygų ir sudarant galimybes vartotojams naudotis nauja paslauga, pabrėžiant skirtumus nuo įprastų draudimo paslaugų ir įvardijant rizikas“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Šias gaires Lietuvos bankas parengė įvertinęs bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. sandbox) išbandytą tarpusavio draudimo platformą (angl. peer to peer, P2P insurance).

Tarpusavio draudimas grįstas bendruomeniškumu. Šiuo bruožu jis panašus, pavyzdžiui, į tarpusavio skolinimo platformas, per kurias gyventojai skolina vieni kitiems. Tarpusavio draudimo platformos atveju dalyviai (gyventojai ar įmonės) jungiasi į bendruomenes, vienijamas tų pačių interesų, ir dalijasi rizika kaupdami bendrą fondą. Dėl nuostolių kompensavimo sprendžia patys bendruomenės nariai. Jeigu kompensavus visus nuostolius fonde lieka nepanaudotų lėšų, jos grąžinamos bendruomenės nariams. Tai gali būti įprastam draudimui alternatyvi rizikos valdymo priemonė, didinanti pasiūlą ir skatinanti konkurenciją draudimo rinkoje.

Ši paslauga panaši į įprastas draudimo paslaugas, tačiau dėl skirtingo rizikos prisiėmimo būdo, kitokio įsipareigojimų turinio ir apimties tarpusavio draudimo sutartys nelaikomos draudimo sutartimis ir joms netaikomi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo reikalavimai. Dėl to Lietuvos bankas šių paslaugų neprižiūri. Tiesa, tarpusavio draudimo rinkai augant, būtų svarstomas šios veiklos reguliavimas įstatymu.

Tarpusavio draudimo paslaugų teikėjai turi informuoti vartotojus apie šiuos skirtumus, o vartotojai – suprasti ir įvertinti juos prieš pirkdami paslaugas.

Tarpusavio draudimo paslaugos gali būti siūlomos tik nedidelės vertės turtiniams interesams, susijusiems su turto sugadinimu, praradimu ar civiline atsakomybe, apsaugoti.

Tarpusavio draudimo fondo lėšos turėtų būti saugomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos tik įsipareigojimams, atsirandantiems iš tarpusavio draudimo sutarčių, vykdyti. Įnašai į šį fondą turėtų būti pagrįsti matematiniu modeliavimu, kad tarpusavio draudimo bendruomenė tinkamai įvertintų galimų nuostolių riziką ir surinktų pakankamai lėšų jiems kompensuoti. Siekdamas užkirsti kelią lėšų trūkumui fonde atsirasti, tarpusavio draudimo paslaugų teikėjas gali jį papildomai apdrausti.

Be to, tarpusavio draudimo paslaugų teikėjo vadovai ir akcininkai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos ir tinkamos kvalifikacijos, kad užtikrintų tinkamą įmonės valdymą ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą. Tarpusavio draudimo veiklos gairės

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais