LBA: finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių pernai išviliojo beveik 12 mln. eurų

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, o savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.
Susirūpinusi moteris
Susirūpinusi moteris / 123RF.com nuotr.

Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dukart, pranešė asociacija.

„Svarbu suprasti, kad šie statistikos rodikliai reiškia ne tik augantį sukčių aktyvumą, bet ir didesnį visuomenės atvirumą kalbant šia tema – nukentėjusieji drąsiau pasakoja apie savo patirtį, aktyviau praneša bankams apie patirtus arba gresiančius sukčiavimus, šitaip prisidėdami prie greitesnio užkardymo“, – pranešime sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

2021 metais gyventojų ir verslo nuostoliai dėl finansinių sukčių augo dukart iki 10 mln. eurų, kai 2020 metais siekė apie 5 mln. eurų. Savo ruožtu per praėjusius metus nuo 3,5 tūkst. iki bemaž 8 tūkst. išaugo incidentų skaičius.

2022 metais bene labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas buvo vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus ir išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, patvirtinant apgaule atliekamus pavedimus. Per metus LBA nariai fiksavo 3,5 tūkst. „fišingo“ atvejų - beveik tris kartus daugiau nei 2021 metais, nuostoliai išaugo nuo 8 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.

Investicinio sukčiavimo, kai žmonėms žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, užfiksuotų incidentų skaičius augo nuo 576 2021-aisiais iki 852 pernai, tačiau šia schema išviliotų lėšų suma mažėjo nuo 3 mln. iki 2 mln. eurų.

Daugiau kaip šimtu padaugėjo registruotų romantinio sukčiavimo atvejų – nuo 195 iki 322, tačiau dėl šio scenarijaus patirtų nuostolių suma per metus pakito nedaug (650 tūkst. eurų 2022 metais., 641 tūkst. eurų 2021 metais).

Susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kuriuo dažniausiai taikomasi į verslo organizacijas bei įstaigas, siunčiant suklastotus apmokėjimo dokumentus, išlieka daugiausia individualių nuostolių padarančiu sukčiavimo būdu – nukentėjusios įmonės pernai šitaip neteko vidutiniškai apie 28 tūkst. eurų per vieną nusikaltimą. Per praėjusius metus šio scenarijaus padaryti nuostoliai siekia 2,6 mln. eurų, bemaž tiek pat, kiek užpernai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs