Anot LBA, įstatymų rengėjų sukurtas modelis iškreipia konkurenciją: dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip šiems teikiama neteisėta valstybės pagalba ir galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei.
LBA vertinimu, naujasis mokestis būtų taikomas keliems Lietuvoje veikiantiems didiesiems bankams ir bankų, registruotų už šalies ribų, filialams. Šios finansų įstaigos turėtų prisiimti naujas su mokesčiu susijusias sąnaudas, o tai neigiamai atsilieptų jų konkurencinei padėčiai tarptautinėje finansų rinkoje. Savo ruožtu finansų įstaigos, kurioms mokestis nebūtų taikomas, nustatydamos savo paslaugų kainas neturėtų atsižvelgti į naujo mokesčio sąnaudas.
„Konkurencija iškraipoma nuo mokesčio atleidžiant tik tam tikras finansų įstaigas, kai tuo metu visos finansų įstaigos – nesvarbu, ar jos patenka į mokesčio taikymo sritį, ar ne, – konkuruoja toje pačioje rinkoje ir dėl tų pačių klientų“, – akcentuojama skunde. Tad siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.
Pastebima, kad pasiūlymas dėl mokesčio savo esme reiškia naują apmokestinimo sistemą, grindžiamą keliais skirtingais kriterijais. Jokių kitų ekonomikos sektorių, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nesiekiama.
Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, šalies finansinių paslaugų rinkoje šiuo metu iš viso veikia 13 bankų, 6-ių bankų, registruotų kitose jurisdikcijose, filialai, 2 centrinės kredito unijos ir 49 kredito unijos. Apie savo veiklą Lietuvoje taip pat yra pranešę 344 ES bankai, neturintys atskiros buveinės ar filialo šalyje. LBA įstatymų projektus dėl siūlomo naujo mokesčio bankams jau anksčiau įvertino kaip iš esmės nepriimtinus ir prašė rengėjų pratęsti pastabų teikimo terminą, mat po projektų pateikimo atsirado naujų aplinkybių. Taip pat prašyta pateikti nagrinėjimui viešai įvardytus pasiūlymus dėl indėlių draudimo įmokų pakeitimų.
LBA jau anksčiau pasisakė, kad kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai bloginama jau kelerius metus iš eilės. Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.
