Pasak asociacijos vadovės Eivilės Čipkutės, įgyvendinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymus, jei jie būtų įtvirtinti įstatymu, šalies kredito įstaigoms reikėtų bent vienerių metų.
„Bendrai visą šį (LB pasiūlymų – BNS) paketą vertiname palankiai visu pirma todėl, kad padidės gyventojų finansinis raštingumas, jie bus geriau informuoti apie įvairaus pobūdžio palūkanų normas. Lietuvos bankas pats pradės skelbti daugiau informacijos apie palūkanų normas bei bus parengta skaičiuoklė, kur gyventojai prieš priimdami sprendimą galės pasilyginti alternatyvas“, – BNS antradienį sakė E.Čipkutė.
„Tokius sprendimus įgyvendinti kredito įstaigoms reikia pasiruošti, nes reikia atnaujinti informacines sistemas pagal naujus reikalavimus ir tai užtrunka. (...) Paprastai kredito įstaigoms reikia metų savo informacines sistemas pritaikyti prie naujų teisės aktų“, – kalbėjo LBA vadovė.
E.Čipkutė pažymėjo, jog dauguma rinkos dalyvių teikdami būsto paskolą klientams jau dabar siūlo tiek kintamas, tiek fiksuotas palūkanas.
„Tačiau Lietuvos banko pasiūlymas tai standartizuoti, kokia forma ir kada konkrečiai bus teikiama, pridės gyventojams daugiau aiškumo ir bus lengviau padaryti sprendimą“, – sakė LBA vadovė.
„Vis tik nesinorėtų, kad šis pasiūlymas būtų suprastas gyventojų kaip kvietimas ar raginimas rinktis fiksuotas palūkanas dėl to, kad tiek kintamos, tiek fiksuotos palūkanos turi savų privalumų ir trūkumų ir juos abu reikia kiekvienu atveju įvertinti“, – kalbėjo ji.
Pasak E.Čipkutės, tai, kad 95 proc. būsto paskolų Lietuvoje yra su kintamomis palūkanomis, daugiausia lėmė pačių gyventojų pasirinkimas, kai ilgai vyravo žemos palūkanos.
Jos teigimu, įstatyme įtvirtinant LB inicijuotus pasiūlymus turi būti išspręsti svarbūs techniniai dalykai, vienas jų – suderinimas su Europos Sąjungos teise.
„Europiniu lygiu reglamentas nustato labai konkrečią formą, kokia informacija gyventojui turi būti pateikiama jam mąstant apie būsto paskolą. Čia jau siūloma papildoma informacija (...), tai reikėtų paderinti su europiniais teisės aktais tokius sprendimus“, – sakė E.Čipkutė.
Be kita ko, LB siūlo, kad sutarties keitimo mokestis, tame pačiame banke keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties mokestis.
Be to, bankai turėtų pateikti išsamesnę informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.
LB teigimu, kintamų palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus, o dažniausia – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.
Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgiau nei metams.
