„Lietuvos bankas ir nepaaiškino, kokiais kriterijais remsis įvertindamas tuos 90 procentų gyventojų poreikius, kodėl reikia iki šiol taikytą mokesčio skaičiavimo formulę keisti. Kalbant apie duomenis, tai įstatymai neturėtų būti priimami apklausų pagrindu“, – LRT radijui pirmadienį sakė A.Budrys.
Pirmadienį pristatytomis Mokėjimų įstatymo pataisomis LB siūlo, kad pagrindinės bankų paslaugos tenkintų 90 proc. gyventojų, o jų poreikiai būtų nustatyti reguliariomis banko apklausomis. LB vadovas Gediminas Šimkus aiškino, kad tokių pokyčių tikslai yra geresnis mokėjimo paslaugų prieinamumas, siekis, kad jų įkainiai sparčiai nedidėtų, bei socialiai pažeidžiamų žmonių interesų apsauga.
„Juk dar pernai tas pats Lietuvos bankas teigė, jog Lietuvos bankams taikomi mažiausi įkainiai kalbant apie krepšelį, lyginant su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis. Ir juo labiau fiksuoti krepšelio kainą trejų metų laikotarpiui, tikrai neatitinka dabartinės ekonomikos dinamikos“, – kalbėjo LBA viceprezidentas.
Pasak A.Budrio, LBA atliktas tyrimas rodo, kad beveik 90 proc. Lietuvos bankų klientų yra patenkinti jų paslaugomis.
LB siūlo krepšelio kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), o jo sudėtį ir įkainį LB apskaičiuotų kas trejus metus.
A.Budrys sako, jog LBA palaikytų siūlymą socialiai pažeidžiamiems asmenims kompensuoti krepšelio įkainį, tačiau, jo teigimu, kompensacija turėtų būti mokama valstybės biudžeto lėšomis.
„Tikrai palaikytume sprendimą jiems kompensuoti 100 procentų šį mokestį, tačiau kompensavimo mechanizmas turėtų veikti taip, kaip veikia kiti kompensavimo mechanizmai Lietuvos Respublikoje, kaip, pavyzdžiui, už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį – kompensuotų valstybė“, – teigė LBA viceprezidentas.
Pasak G.Šimkaus, krepšelis, dabartiniais skaičiavimais, galėtų kainuoti maždaug 1 eurą, tuo metu piniginę socialinę paramą gaunantiems žmonėms, kaip ir dabar, jis būtų perpus pigesnis, o socialinės pašalpos gavėjams jis būtų nemokamas.
LB atstovė Gintarė Dragūnaitė BNS paaiškino, kad tokios pašalpos gavėjai yra asmenys, kurių vienam šeimos nariui tenka ne daugiau nei 200 eurų per mėnesį.
Dabar krepšelis kainuoja 1,37 euro, o socialinės paramos gavėjams – 0,68 euro per mėnesį.
Anot G.Šimkaus, pakeitimai siūlomi ir dėl to, kad keičiantis mokėjimo paslaugų įkainiams gyventojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti jiems tinkamiausias paslaugas, taip pat būtų sumažinta administracinė našta bankams. Pasak jo, siūlomi pakeitimai būtų naudingi ir bankams bei kitoms kredito įstaigoms.
Šiuo metu krepšelį sudaro sąskaitos atidarymas, e. bankininkystė, saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė, gautų mokėjimų eurais įskaitymas, grynųjų įmokėjimas bei ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas, mokėjimo kortelė ir atsiskaitymai, bent 10 pervedimų internetu per mėnesį.
LB siūlo, kad Mokėjimų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2024-ųjų sausio.
