Nuo balandžio mėnesio kiekviena lenkų šeima be išimties už kiekvieną vaiką (išskyrus pirmą) kas mėnesį gaus po 500 zlotų (apie 120 eurų), kurie bus mokami, kol vaikui sukaks 18 metų, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Lenkijos verslo naujienas.
Šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui nesiekia 800 zlotų (apie 180 eurų), bus mokama ir už pirmą vaiką. Skaičiuojama, kad programa pasinaudos 2,7 mln. lenkų šeimų, parama bus skiriama 3,7 mln. vaikų.
Konservatoriai tikisi, kad ši socialinė programa paskatins lenkus auginti vaikus ir sustabdys demografinį nuosmukį bei emigraciją. Šiuo metu pagrindinė Finansų ministerijos užduotis – užtikrinti šio prioritetiniu vadinamo projekto finansavimą. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų ši programa kasmet biudžetui kainuos per 20 mlrd. zlotų (beveik 5 mlrd. eurų).
Naujas mokestis užsienio kapitalo bankams
Naujos vyriausybės ekonominius prioritetus pirmieji pajuto bankai ir draudimo bendrovės. Nuo vasario 1 d. įsigaliojo naujas banko mokesčio įstatymas, apmokestinantis Lenkijos rinkoje veikiančių bankų, draudimo bendrovių ir kitų finansinių įstaigų aktyvus. Nauju mokesčiu neapmokestinamos tik Lenkijos vyriausybės leidžiamos valstybinės obligacijos.
Metinis tarifas – 0,44 proc. Skaičiuojama, kad naujasis mokestis metinį valstybės biudžetą papildys daugiau kaip 1 mlrd. eurų, o iš rinkoje veikiančių skolintojų atims apie trečdalį metinio pelno.
Nors mokestis labiau skirtas užsienio kapitalo bankams, pastarieji neskuba dalytis pelnu. Jau pranešama apie kai kurių bankų atsakomąjį veiksmą – apriboti ar išvengti mokesčio siūlant klientams imti kreditus banko centruose užsienyje, o ne Lenkijos skyriuose. Kaip spaudai prasitarė Lenkijos finansų ministras, jei ši informacija pasitvirtins, ministerija svarstys įstatymo pataisas.
Mokesčiai didiesiems užsienio kapitalo prekybos centrams
Vyksta konsultacijos dėl dar vieno fiskalinio projekto – mažmeninės prekybos apyvartos mokesčio. Visų pirma svarstoma apmokestinti didžiuosius užsienio kapitalo prekybos centrus ir užtikrinti 2 mlrd. zlotų (440 mln. eurų) metinių biudžeto pajamų, leisiančių finansuoti socialines programas.
Numatyti du pagrindiniai mokesčio tarifai: 0,7 proc. – kai pajamos ne didesnės kaip 300 mln. zlotų (beveik 68 mln. eurų) per mėnesį, ir 1,3 proc. – kai didesnės negu 300 mln. zlotų. Maža to, savaitgalio prekybai numatyti didesni tarifai – atitinkamai 1,3 proc. ir 1,9 proc. Neapmokestinamos pajamos – iki 1,5 mln. zlotų (beveik 34 mln. eurų).
Mokestis, kuriuo pirmiausia norėta apmokestinti didžiuosius užsienio kapitalo prekybos centrus, tapo rykšte smulkiesiems lenkų prekybininkams, kurie, siekdami atlaikyti konkurenciją, buriasi į asociacijas po vienu ženklu franšizės pagrindais, todėl nuo bendrų pajamų skaičiuojami mokesčiai jiems gali reikšti bankrotą.
Silpniausia regiono valiuta
Lenkijos spauda skelbia, kad Lenkijos zlotas šios savaitės pradžioje vėl tapo silpniausia mūsų regiono valiuta. Pirmadienį euras kainavo 4,44 zloto, JAV doleris – 3,97 zloto, Šveicarijos frankas – 4,03 zloto.
Analitikų teigimu, tai natūralus dalykas po to, kai kredito reitingų agentūra „Standard and Poor`s“ pirmą vasario savaitę iš stabilios į neigiamą pakeitė Lenkijos bankų sektoriaus skolinimosi perspektyvą, o prieš tai sumažino ilgalaikį šalies skolinimosi reitingą.
Valiutų analitiko Mareko Rogalskio nuomone, euras netrukus gali kainuoti 4,5 zloto. Jo vertinimu, zloto kursą pastaruoju metu labiau lemia pablogėjusios globalinės nuotaikos dėl toliau smunkančių naftos kainų, tuštėjančių Kinijos valiutinių rezervų.
Visi laukia konservatorių vyriausybės žadamos šalies ūkio plėtrą stimuliuojančios programos, kuri sulaikytų investuotojų traukimąsi.
