Statistikos biuro duomenimis, lietuviai Lenkijoje pernai lankėsi 5,5 milijono kartų ir išleido 1,38 milijardo zlotų (330 mln. eurų). Tad vidutiniškai kiekvienas lietuvis Lenkijoje pernai pabuvo po du kartus.
Palyginimui, praėjusių metų apyvarta „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje siekė 313 mln. eurų.
Lyginant su 2015 m., lietuviai Lenkijoje pernai lankėsi 2,8 proc. dažniau, o jų išlaidos zlotais buvo 3,7 proc. didesnės.
Lietuvos analitikai pastebi, kad apsipirkti į Lenkiją suka ne tik lietuviai, tad čia mes nesame išskirtiniai.
„Tai bendra tendencija. Lenkija, jei pažvelgsite ir į kitų valstybių statistiką, metai iš metų pritraukia vis daugiau apsipirkimo turistų iš kitų šalių, ypač srautas išaugo iš Ukrainos, Baltarusijos. Netgi tokių valstybių kaip Slovakija, Vokietija gyventojai važiuoja į Lenkiją apsipirkti, nors pačioje Vokietijoje ganėtinai pigu“, – nesistebi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, Lenkija įsitvirtina kaip regiono prekybos centras – gerą kainos ir kokybės santykį siūlanti valstybė. Jis vertina, kad pirkėjų srautas ir jų išlaidos Lenkijoje yra ganėtinai reikšmingos.
„Yra keletas priežasčių. Aišku, konkurencija labai didelė. Tradicijos vykti į Lenkiją apsipirkti siekia dar 1990 metus. Anksčiau produktų kokybė būdavo gana prasta, o dabar tas santykis pagerėjęs. Aišku, padeda zloto kursas, kuris yra silpnesnis. Taip pat mokesčiai, ypač maisto produktams – ten PVM tarifas yra mažesnis. Kiti Lenkijoje ir kaštai – darbo užmokesčio, nuomos ir pan. Visi tie dalykai Lenkiją daro patrauklią“, – vardija Ž.Mauricas.
Važiuoja ne turistauti
Retas į Lenkiją važiuoja turistauti – vos kirtus sieną 79 proc. lietuvių nenuvažiuoja toliau nei 30 km ir tik 11 proc. atvykusių važiuoja toliau nei 50 km į Lenkiją, rodo Lenkijos centrinio statistikos biuro IV ketvirčio statistika.
O štai iki Lenkijos vykti nesibodima netgi iš toli – pusei gyventojų tenka sukarti daugiau nei 50 km, trečdalis važiuoja netgi toliau nei 100 km iki sienos.
„Mums, viena vertus, galbūt nelabai pasisekė turėti tokį kaimyną. Tačiau, kita vertus, gal ir pasisekė, nes verčia pasitempti ir mūsų vietos gamintojus, prekybininkus“, – vertina Ž.Mauricas.
Vieno apsilankymo metu lietuvis Lenkijoje išleidžia vidutiniškai 450–650 zlotų. Lenkijos tarnybos statistika rodo, kad mažiausiai išleista pirmąjį metų ketvirtį, o daugiausiai – antrą ketvirtį. Antroje metų pusėje išlaidos būna panašios ir vidutiniškai siekia po 500 zlotų (120 eurų).
Lietuvos praradimus kompensuoja baltarusiai?
Ž.Mauricas akcentuoja, kad ekonomikai lietuvių apsipirkimai didelės problemos nesukelia tol, kol šį srautą kompensuoja į Lietuvą apsipirkti atvykstantys Baltarusijos ir Rusijos gyventojai, taip pat skandinavai.
„Reikia įvertinti, kad migracija vyksta ir šiek tiek tai kompensuoja. Lietuva turi surasti savo konkurencinį pranašumą. Manyčiau, kad kaina mes su Lenkija sunkiai pakonkuruosime, tai ne tik mūsų problema, bet ir vokiečiai, slovakai važiuoja. Mes galime konkuruoti kokybe. Ir Baltarusija yra geras pavyzdys – Lietuvoje nėra pigiau nei Baltarusijoje, tačiau jie čia gana masiškai atvažiuoja pirkti tam tikrų prekių“, – sako Ž.Mauricas.
Jis prognozuoja, kad apsipirkimų kelionės į Lenkiją turėtų netgi dažnėti.
„Nėra priežasčių, kodėl šis srautas galėtų pradėti mažėti. Bet kaip ir minėjau, nereikia galvoti, kaip tą skaičių mažinti, reikia galvoti, kaip didinti kitą pusę – Lietuvoje išleidžiamų pinigų kiekį iš Rytų ir Skandinavijos. Čia yra gana pigu ir kokybė yra gana gera. O kad lietuviai važiuoja apsipirkti yra gerai, tai verčia pasitempti mūsų prekybininkus, didina konkurenciją“, – sako Ž.Mauricas.
Anot jo, jei Lietuva nesulauktų pirkėjų iš Baltarusijos, tektų skambinti pavojaus varpais. Dabar esą baltarusiai kompensuoja praradimus dėl išlaidų Lenkijoje.
„Mes baltarusiams – kaip danai vokiečiams. Mes nebūsim pigesni. Danijoje nėra pigiau nei Vokietijoje, bet vokiečiai dėl to nesuka sau galvos. Reikia žiūrėti balansą ir likti patraukliems. Negalime sau leisti tapti nekokybiška ir brangia šalimi – tai faktas. Bet turime galimybių vilioti pirkėjus iš Skandinavijos, kur kokybė labai vertinama“, – sako Ž.Mauricas.
Neišskiriant lietuvių, Lenkijoje visi užsieniečiai pirkėjai dažniausiai perka ne maisto prekes – tam IV ketv. teko 57 proc. išlaidų, maisto prekėms ir nealkoholiniams gėrimams teko 13 proc. Lenkijos statistikai pastebi, kad su apsipirkimais susiję daugiau nei du trečdaliai visų apsilankymų Lenkijoje.
Lenkai į Lietuvą nesiveržia
Pernai į Lietuvą iš Lenkijos atvyko 2,5 milijonai lenkų – daugiau nei perpus mažiau, lyginant su į Lenkiją atvykusiais lietuviais. Lenkų išlaidos Lietuvoje tesudarė 350 mln. zlotų, arba keturis kartus mažiau nei Lenkijoje išleido lietuviai.
Tarp visų Lenkijos užsienio turistų lietuviai pernai ketvirtą ketvirtį sudarė vos 3,8 proc. Daugiausia į Lenkiją traukė vokiečiai (33,6 proc.), ukrainiečiai (24 proc.), čekai (9,6 proc.) ir baltarusiai (6,6 proc.).
